Kas yra gyvoji organizacija ir kokie jos sėkmės veiksniai?


Man gyvi žmonės – lygu sąvokai sąmoningi žmonės, kurie yra čia ir dabar, veikia neatidėliodami ir nesabotuodami savęs. Jie nėra organizacijos judėjimą stabdantys „inkarai“. Sąmoningi žmonės žino, ko patys nori iš gyvenimo, ir savo asmeninius siekius derina su organizacijos augimo perspektyva. Jie pasiekia tikslus apdovanodami save rezultatų vaisiais ir veikloje kuria didesnę prasmę. Todėl kuo organizacijoje yra daugiau sąmoningų žmonių, pažinusių savo emocinę pusę, kurie turi empatijos ir gali kurti ilgalaikius santykius su kolega bei klientu, tuo pati organizacija sąmoningesnė ir žmonės joje gyvesni, siekiantys kokybiško gyvenimo. Suprantama, kad suaugęs žmogus ne visuomet sąmoningas, bet sąmoningas žmogus – visuomet suaugęs.

BMK generalinė direktorė Daiva Viskontienė

Kaip veikia taip vadinamos gyvosios, arba plokščiosios, organizacijos, kokių naujų veiklos būdų jos atveria, kaip kuriasi naujas požiūris į verslą? Daiva Viskontienė, UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK), priklausančios informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų įmonių grupei „Atea“, generalinė direktorė, teigia, kad gyvoji organizacija yra dinamiška, nuolat save perkurianti sistema, išgyvenanti visus gyvosioms sistemoms būdingus raidos etapus. Kaitos procesas kas dieną plika akimi nematomas, o trumpalaikį ir ilgalaikį rezultatą duoda jo elementų tarpusavio ryšiai ir sąveika. Galiausiai, tas dinamiškumas padeda išlikti „ant bangos“.

„Kai analizuoju, kaip mes įveikiame krizes ir auginame rezultatus, aiškiai matau, kokią didelę įtaką sėkmei daro keli esminiai veiksniai. Pirmiausia – organizacijos lyderių gebėjimas vienu metu gyventi dabartimi ir ateitimi. Tai yra stiprinti ekspertiškumą kertinėse veiklose, – iš ko mūsų klientai gauna didžiausią vertę, atsisakyti jau nebeveikiančių elgesio modelių ir nuosekliai investuoti į veiklas, kurios dar tik gimsta, kad realizuotųsi ateityje. Pateiksiu pavyzdį, kaip įleidę šaknis į švietimo technologinių sprendimų rinką mes giliai susipažįstame su kliento poreikiais ir strateginėmis kryptimis (transformacijos tendencijomis). Kurdami bendradarbiavimo ekosistemą, iš esamų kompetencijų žengiame į skaitmeninio turinio kūrimą – kryptį, kuria juda visas pasaulis. Mums tai yra nauja sritis, o veiklai vystyti reikia naujų žinių bei specialistų-ekspertų. Taip užsisuka organiškas vidinio mokymosi procesas, kompetencijų ieškome ir už įmonės ribų. Įmonėje stiprėja kūrybinė energija, prasideda naujos veiklos kūrimo ciklas, plėtra naujoje srityje. O sukurto sprendimo vertė spartina kliento skaitmeninę transformaciją bei praturtina ir mokymo, ir mokymosi procesą“, – pasakoja BMK vadovė.

Anot jos, pagrindinis gyvosios organizacijos sėkmės veiksnys yra žmogiškasis, nes „organizacija tiek gyva, kiek joje gyvi žmonės“.

Sąmoningas žmogus – visuomet suaugęs

„Man gyvi žmonės – lygu sąvokai sąmoningi žmonės, kurie yra čia ir dabar, veikia neatidėliodami ir nesabotuodami savęs. Jie nėra organizacijos judėjimą stabdantys „inkarai“. Sąmoningi žmonės žino, ko patys nori iš gyvenimo, ir savo asmeninius siekius derina su organizacijos augimo perspektyva. Jie pasiekia tikslus apdovanodami save rezultatų vaisiais ir veikloje kuria didesnę prasmę. Todėl kuo organizacijoje yra daugiau sąmoningų žmonių, pažinusių savo emocinę pusę, kurie turi empatijos ir gali kurti ilgalaikius santykius su kolega bei klientu, tuo pati organizacija sąmoningesnė ir žmonės joje gyvesni, siekiantys kokybiško gyvenimo. Suprantama, kad suaugęs žmogus ne visuomet sąmoningas, bet sąmoningas žmogus – visuomet suaugęs“, – aiškina D. Viskontienė.

Prieš keletą metų BMK padarė radikalų pokytį – atsisakė rodiklių. Iniciatyva tai padaryti kilo iš organizacijoje dirbančių žmonių. Kas pakeitė rodiklius, kokie orientyrai?

„Suprantama, kad rodikliai – visos vadybos pagrindas, nes negali valdyti to, ko nematuoji. Tačiau ne paslaptis, kad įvairius rodiklius darbuotojas gali „pritempti“ ir pagerinti dirbtinai, jei yra numatyta „padaryti ne mažiau kaip…“. Iš kitos pusės, rodikliai kartais gali ir apriboti, jeigu žmogus nėra linkęs pats praplėsti savo ribų. Mes galėjome atsisakyti dalies rodiklių ir „ganymo“ tuomet, kai paaugo vadovai, kai vidurinės grandies vadovai pasiėmė atsakomybę. Suprantama, kad neatsisakėme biudžeto, nes tai yra mūsų resursų ir galimybių gairės. Rodikliai liko klientų aptarnavimo struktūroje, nes čia negalime elgtis pagal tos dienos „nuotaikas“. Aptarnaudami klientus turime vykdyti jiems duotus pažadus laiku ir kokybiškai, nuolat keldami savo standartus“, – pasakoja BMK vadovė.

Anot jos, kai žmogų gerbi, su juo susitari, tokį patį susitarimą žmogus daro su kitu, kuris taip pat pasiima galią būti šeimininku, atsakingai veikti. Tuomet tradiciniuose susitikimuose kartą per mėnesį žmonės ne rodiklius pateikia, o papasakoja, kokią patirtį turėjo su klientais, pasidalina sėkmėmis ir pamokomis, o iš viso to galima numatyti tinkamus ateities žingsnius. Toks organiškas principas veikia šios dienos veiklos vystymosi stadijoje. Tačiau, keičiantis organizacijos tikslams, situacijai rinkoje, gali būti, kad vienas ar kitas veiklos rodiklis vėl įgaus naują prasmę.

Kaip keičiasi gyvosios organizacijos tikslai

Suprantama, kad įmonių prioritetai kasmet daugiau ar mažiau keičiasi. Pavyzdžiui, 2022 m. BMK buvo išsikeltas uždavinys išlaikyti esamus klientus. „Jei siektum tik šių rodiklių, tai ir tegalvotum, kaip tai įgyvendinti. Tačiau, kai įsivertini visas aplinkybes, pamatai, jog, siekdamas verslo racionalumo, strategijos, tikslų, kur nori būti po tam tikro laiko, su kai kuriais klientais negali toliau dirbti buvusiomis sąlygomis. Tada tenka vieną ar kitą kontraktą paleisti ir padaryti pauzę“, – konstatuoja D. Viskontienė.

Todėl gyvojoje organizacijoje tikslas matuojamas ne vien rodikliais. BMK komanda tikslą suvokia per organizacijos ateities vaizdinį, nes, pvz., tikslas būti savo srities lyderiu ar atstovauti geriausius tiekėjus jau yra norma, o ne iššūkis.

„Mūsų suvokimą skatina tvaraus ir moralaus progreso siekis. Su savo technologiniais sprendimais iš esmės keičiame kliento veiklos aplinką lydėdami jį į aukštesnį standartą bei kokybę skaitmeninių ir spausdinamų dokumentų judėjimo kelyje, konferencinių salių ir hibridinių vaizdo bei garso aplinkų transformacijoje, mokymosi procesą interaktyvumu praturtinančiuose sprendimuose. Šiandien sunkiausia yra balansuoti tarp galimybių įvairovės ir optimalaus tvaraus sprendimo, kad būtų patenkintas ne tik pardavėjo ir pirkėjo interesas, bet ir pasauliui paliekamas technologijų pėdsakas visose erdvėse būtų kaip įmanoma tvaresnis, – patirtimi dalinasi BMK vadovė. – Ši veikla mus labai džiugina. Todėl dalį pelno visuomet skiriame inovacijoms, bandymams, pilotiniams projektams, parodoms, kelionėms. Suprantu, kad ne viskas duoda greitą grąžą. Toks yra gyvosios organizacijos cikliškumas: darai ką žinai geriausiai, mokaisi naujų dalykų, laiku atsisakai to, kas praranda aktualumą, ir tuo pačiu glaudžiai bendradarbiaudamas su klientais bandai idėjas, kurioms rinka tik bręsta. Ir tiki, kad išmuš tavo sėkmės valanda.“

2021 m. pagal veiklos rezultatus BMK buvo patys geriausi, o 2022 m. pajamos augo 12%.

Organizacija – kaip miškas su pomiškiu

Anot jos, gyvajai organizacijai labai svarbu turėti įvairialypę komandą. Pvz., tarp daugiau kaip 70 žmonių BMK kolektyve yra ir naujokų, sulaukusių vos 20-ies, ir seniai dirbančių šiame versle, perkopusių per 60 metų. Pagal amžių 20–30 m. darbuotojai sudaro 26%, 31–40 m. – apie 50%, o likę – vyresni kolegos. Skirtingų kartų dermė ir įsiklausymas yra dar vienas svarbus gyvosios organizacijos požymis. Atėję nauji žmonės į įvairias situacijas priverčia pasižiūrėti kitaip, nei buvo žiūrima iki šiol. Tai padeda kurti naujoves. Nes gyvosios organizacijos tikslas – evoliucija, progresas, atsinaujinimas, įvairovė.

„Mūsų organizacija – kaip miškas. Juk kiekvienas miškas turi pomiškį, kuris augdamas užtikrina atsinaujinimo ciklą gamtoje“, – alegorijomis kalba D. Viskontienė.

Ji teigia, kad sau yra kėlusi klausimą, ar galima kurti progresą esant komforto būsenos. „Mumyse gyvena kalnelių dinamika. Didelis džiaugsmas kyla tuomet, kai pasieki bangos viršūnę. Kaip tik tuomet, būdamas viršūnėje, turi pradėti kuri naujus dalykus ir jokiu būdu neužstrigti ten, kur esi dabar“, – teigia BMK vadovė.

Vadyba be morkų

„Mums, gyvajai organizacijai, nereikia vadybos sistemų, kuriose kabinamos morkos, nes mūsų žmonės patys ir augina morkas, ir jas valgo“, – tvirtina D. Viskontienė.

BMK organizacijoje gyvuoja sistema, pagal kurią tam tikra dalis pelno skiriama išsimokėti už pasiektus tikslus. Tai žmogui leidžia jaustis šeimininku net ir neturint įmonės akcijų. Šeimininkiškumas – dar vienas gyvosios organizacijos elementas.

„Kai esi vedantysis, ir pačiam labai svarbu būti dinamiškam, judėti į priekį, mokytis naujų dalykų, kurti patirtis, turėti atvirus ryšius su komanda ir klientais, nes geriausiais dalykais keičiamės tuomet, kai esame atviri“, – gyvosios organizacijos patirtimis dalinasi BMK vadovė.


Loading...
Cookie Settings