„Šiandien garso ir vaizdo sprendimai papildo tikrus meno kūrinius, padeda sukurti emociją kūrinio aplinkoje. Tačiau ir modernaus meno atstovai vis dažiau pasitelkia šiuos sprendimus kurdami ir rodydami pasauliui savo idėjas ir kūrybą. Manau, pasitelkęs technologijas dabar kiekvienas gali atrasti, ką norėtų atskleisti, papasakoti, o technologijos tai palengvina“Apibendrina sprendimus muziejams kūręs BMK sistemų architektas Gintautas Rimeikis.
Gintautas Rimeikis, UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) sistemų architektas, pasakoja, kad ypač įdomūs technologiniai sprendimai yra įgyvendinti MO bei Mizgirių gintaro muziejuose.
Technologijos gali padėti sukurti nepakartojamą lankytojų patirtį
Milda Ivanauskienė, Vilniuje įsikūrusio MO – šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, vadovė teigia, kad technologijos yra neatsiejama bene visų šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sričių dalis, todėl natūralu, kad ir muziejų veikloje jų reikšmė nuolat auga.
„Kalbant apie konkrečius garso ir vaizdo technologinius sprendimus parodų architektūroje, naujoje didžiojoje MO parodoje „Vilniaus pokeris“ jiems skyrėme ypatingą dėmesį – parodos patirtį formuoja ne tik meno kūriniai, bet ir šviesų dailininko Eugenijaus Sabaliausko apšvietimas, kompozitoriaus Antano Jasenkos garsas. Leidžiantis į daugiau techninių detalių, BMK garso ir vaizdo specialistai muziejuje yra įdiegę WiFi potinklį, kurį naudojame garso ir vaizdo medžiagai transliuoti beveik visose parodose, TV monitorius viduje ir lauke, rodančius informaciją apie muziejų ir čia vykstančias parodas. MO hole taip pat turime interaktyvų liečiamą ekraną, naudojamą viktorinoms ir kitoms užduotims spręsti.“,- teigia M. Ivanauskienė.
Įspūdžiui perteikti MO muziejuje sukurta didelė projekcija su vaizdo serveriu, dvi atvaizdavimo sienos (angl. mapping) su nestandartiniais lenktais paviršiais, daug garso zonų, kurios visos skirtingai groja bei šviesų instaliacija tunelyje su garso sinchronizacija.
Judita Eičinienė, Mizgirių gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja, taip pat akcentuoja, kad technologijos šiuolaikiniame muziejuje vaidina ypatingą vaidmenį. Pirmąjį Gintaro muziejų Mizgiriai įkūrė prieš daugiau kaip 30 m., o naujasis Nidoje veikia vos pusantrų metų.
„Kuriant pastarąjį muziejų pasitelktos garso ir vaizdo technologijos gintaro susidarymo istoriją mums padėjo pristatyti žymiai įdomiau ir interaktyviau. Anksčiau muziejų matėme tik kaip išdėstytus eksponatus. Ir nemaža dalis, matyt, mano, kad jei buvo gintaro muziejuje, jis jau viską apie gintarą žino ir nieko naujo nepamatys. Mes įrodėme, kad apie gintarą galima papasakoti taip įdomiai, kad tai įtraukia ir vaikus, ir paauglius, ir suaugusius. Per 35 minutes modernių technologijų pagalba mes pateikiame tokią patirtį, kad daugelis net nustemba, jog tos minutės jau prabėgo“, – pasakoja J. Eičinienė, Mizgirių gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja.
Mizgirių gintaro muziejuje – 36 lenkti OLED ekranai, dvi vaizdo sienos, erdvinis garsas ir visos ekspozicijos apšvietimo valdymas, t. y. visos sistemos yra sinchronizuotos, o muziejaus techninis valdymas atliekamas iš vienos planšetės.
Meno ir technologijų sąveika leidžia išpildyti sudėtingiausias kūrėjo idėjas
G. Rimeikis prisimena, kad MO parodos „Vilniaus pokeris“ architektai norėjo perteikti sąmyšį, nežinomybę ir visą knygos „Vilniaus pokerio“ kelionę.
„Šis tikslas įgyvendintas pasitelkiant garso sprendimus, kurie lankytoją pasitinka kiekvienoje ekspozicijos zonoje. Garso, muzikos ir efektų pagalba perteikiama emocija, žiūrovas jaučia, kaip yra įtraukiamas ir tampa dalimi ekspozicijos. Tik pradėjus kelionę lankytoją pasitinką „Neries upė“, taip vadinama didžioji šios parodos zona, kurioje rodomas filmas apie Lietuvos istoriją. Šią 19 metrų ilgio projekciją suprojektavome naudodami 3 projektorius ir pasitelkę vaizdo programinę įrangą. Verta išskirti parodose naudojamus lazerinius projektorius, šalia įprastų garsiakalbių naudojamus vadinamuosius audiodušus, kurių ypatybė – įvairaus garso takelio skleidimas skirtingose erdvėse, kas itin svarbu tam, kad įvairūs parodos garsai nesusimaišytų“, – pasakoja BMK sistemų architektas.
„Vilniaus pokeris“ yra patyriminė paroda, unikali instaliacija, prie kurios dirbo daugialypė komanda – nuo menotyrininkių iki teatro režisieriaus, scenografo. Parodos koncepcija nuo pat idėjos užuomazgos buvo paremta siekiu sukurti unikalią lankytojų patirtį, kurioje susitinka dailė, literatūra, teatras ir kinas, tad technologiniai garso ir vaizdo sprendimai buvo išskirtinai svarbūs šią koncepciją įgyvendinant. Jų dėka kiekviena parodos erdvė turi savitą atmosferą, garsą ir apšvietimą, o tai leidžia lankytojui dar stipriau įsijausti į parodos sufleruojamas būsenas“, – apibendrina MO muziejaus vadovė.
Anot garso ir vaizdo sistemų architekto G. Rimeikio, keistas sutapimas, bet Mizgirių gintaro muziejus taip pat turi upę. Į muziejų įžengusį lankytoją pasitinka neišpasakyto grožio, dydžio ir detalumo Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro kolekcija. Šiame muziejuje technologijos ypatingai padeda atskleisti gintaro grožį, svarbą ir palikimą žmogui.
„Pasitelkdami vaizdo grotuvus, ekranus, šviesų ir garso instaliaciją vedame lankytoją per visą gintaro kelionę – nuo priešistorės iki dabarties.“– pasakoja G. Rimeikis.
„Mūsų muziejaus pagrindinė koncepcija – gintarmedžių miškas ir upė. Daugiau nei 30 m. rinkta retų gintarų kolekcija pristatoma multimedinių vaizdinių pagalba. Pasitelkiamos ir šviesos, ir vaizdas, ir garsas, ir emocijos, o visą turą „veda“ automatiškai valdomi ekranai, išryškinami atskiri eksponatai, suteikiama informacija ir t. t.“, – pasakoja J. Eičinienė. Ji akcentuoja, kad emocijas kelia ir poetinis, o ne sausas informacinis tekstas.
Pasak BMK sistemų architekto G. Rimeikio, pasitelkus įmontuotą apšvietimą atskleidžiamas tikras eksponatų savitumas ir išskirtinumas. Toks techninis sprendimas – rodyti sujungtus eksponatus ir skaitmeninį turinį – žiūrovui leidžia patirti ir pamatyti visas detales. Ekranuose esantis turinys – tai pačio K. Mizgirio pasakojimas apie gintarą, kuris lydi viso turo metu. Nestandartinis sprendimas šiame muziejuje – įgyvendintas erdvinis garsas: ekranuose lydintis muziejaus savininkas visada kalba tartum šalia žiūrovo, taip neleidžiant praleisti mažiausių eksponatų detalių.
„Šiandien garso ir vaizdo sprendimai papildo tikrus meno kūrinius, padeda sukurti emociją kūrinio aplinkoje. Tačiau ir modernaus meno atstovai vis dažiau pasitelkia šiuos sprendimus kurdami ir rodydami pasauliui savo idėjas ir kūrybą. Manau, pasitelkęs technologijas dabar kiekvienas gali atrasti, ką norėtų atskleisti, papasakoti, o technologijos tai palengvina“, – apibendrina sprendimus muziejams kūręs BMK sistemų architektas Gintautas Rimeikis.
