Skaitmeninio mokymo atsiradimui mokyklose ir tolesniam jo populiarėjimui galime būti „dėkingi“ COVID-19 pandemijai. Dalis mokytojų pripažįsta, kad jei ne aplinkybės, naujosios technologijos ir su jomis įdiegtos naujovės bei nauji ugdymo sprendimai mokyklų nebūtų pasiekę, ar būtų pasitelkti gerokai vėliau. Su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai pasitelkdami skaitmeninį mokymą ir kokių privalumų randa, šiame straipsnyje pasakoja su naujausiomis technologijomis susidraugavusios mokytojos.
Daugiau kaip dešimtmetį skaičiuojanti autoritetinga tarptautinė skaitmeninio mokymo leidybos platforma „eLearning Industry“ išanalizavo ir pateikė šių metų e. mokymosi tendencijas. Ji akcentuoja, kad mokymosi industrija pastaraisiais metais patiria grandiozinę transformaciją, o ypač stiprią įtaką tam turi sparčiai populiarėjantis e. mokymasis, kuris pasitelkia įvairias skaitmenines technologijas. Todėl ir mokytojams, ir besimokantiesiems, norintiems siekti geriausių rezultatų, svarbu susipažinti su tendencijomis, kurių laikymasis gali padėti pagerinti mokymosi patirtį, įsitraukimą ir užtikrinti, kad švietimas išliktų aktualus ir patrauklus skaitmeniniame amžiuje.
Platforma „eLearning Industry“ konstatuoja, kad šiemet išryškėjo 5 pagrindinės tendencijos: dirbtinio intelekto integracija, žaidybinimas ir interaktyvumas, personalizuotas mokymas, mobilusis mokymasis ir mikromokymasis, virtualioji ir papildytoji realybė.
Pandemija žymi esminį lūžį
„Akivaizdu, kad COVID-19 pandemija paspartino perėjimą prie nuotolinio ar hibridinio mokymosi, o tuo pačiu padėjo atrasti naujų ir novatoriškų mokymo bei mokymosi būdų, – teigia Vilius Jurgelevičius, „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas. – Pandemija žymi esminį lūžį, kai šiuolaikinės technologijos imtos plačiai naudoti švietimui ir mokymuisi nuo pradinukų iki studentų. Ir tai ne vienadienis, o ilgalaikis skaitmeninio švietimo poreikis, kuris, neabejotina, ateityje ras naujų formų ir galimybių.“
Visas šias tendencijas ir galimybes aprėpia skaitmeninio mokymosi platformos, pvz., antrą dešimtmetį Estijos mokyklose naudojama ir toliau plėtojama „Opiq“, kuria jau gali naudotis ir Lietuvos mokytojai, ir mokiniai.
29-erius metus mokykloje dirbanti Vilniaus Antakalnio progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Makarevičienė, patvirtina, kad ugdymo procese pasitelkti skaitmenį mokymą privertė COVID-19 pandemija.
„Iš tiesų tai sukėlė didelį šoką, nes atskiri mokytojai technologijas buvo įvaldę labai skirtingai. Aš taip pat turėjau mažai patirties, kaip vesti pamokas nuotoliu. Pradžioje teko labai daug mokytis, ruoštis net naktimis, kad vaikams galėtume skaitmeniniu būdu perteikti mokomąją medžiagą“, – prisimena R.Makarevičienė.
Pasinaudodama įvairiomis kompiuterinėmis programomis pradinio ugdymo mokytoja pirmokėliams įkeldavo diktantus, kitas užduotis, o taip pat atsakymus, kad vaikai patys galėtų pasitikrinti savo atliktas užduotis, siųsdavo ištaisytus darbus su nurodytomis klaidomis ir t. t.
Technologijos pakeitė ugdymą
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Viktorija Adomaitytė tvirtina, kad skaitmeninis mokymasis šių dienų kontekste yra kiekvieno mokytojo kasdienybė. Jis įtraukia mokinius į pamoką, paįvairina mokomąją medžiagą.
„Mano asmeninė patirtis rodo, kad tam tikros skaitmeninės platformos, kur mokiniai gali rasti mokomojo dalyko vadovėlius ar užduotis, palengvina mokytojo darbą. Mokiniai vienu spustelėjimu gali gauti atsakymus, kurių nereikia laukti, kol mokytojas ištaisys darbą, o taip pat nereikia spausdinti gausybės lapų užduotims atlikti. Dažnai tokiose platformose užduotys jau būna diferencijuotos“, – privalumus vardina V.Adomaitytė.
BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas V.Jurgelevičius, atkreipia dėmesį, kad, deja, skaitmeninis mokymas dar ne visiems prieinamas, nes ir mokiniams, ir mokytojams trūksta kompiuterių, skaitmeninių įgūdžių. Pvz., daugiau nei trečdalis 13–14 metų amžiaus moksleivių, dalyvavusių Tarptautiniame kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrime (ICILS), nepasiekė pagrindinių skaitmeninių įgūdžių lygio.
„Šis mokymas turi ir pliusų, ir minusų. Pirmiausia, visą dėstomąją medžiagą turėjome pasiruošti skaidrėse, kad dalintumėmės ekranu ir skaidres rodytume vaikams, turėjome pasinaudoti specialiomis programomis, kad susikurtume moksleivių apklausas ir gautume grįžtamąjį ryšį, – patirtimi dalinasi pradinukų mokytoja. – Dar svarbu, kad kiekvienam mokiniui galima parinkti diferencijuotas užduotis pagal jo gebėjimus, o sprendžiantiems greičiau – duoti naujų užduočių.“
„Didelis skaitmeninio mokymo privalumas, kad mokiniai prie mokymosi platformų gali prisijungti ir telefonu, ir kompiuteriu. Vadinasi, puikiai tinka nuotolinėms pamokoms, kurios yra šių dienų kasdienybė“, – konstatuoja Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Mokymo platformų nauda
R.Makarevičienė pasakoja, kad per metus, kai teko naudotis nuotoliniu mokymu, pavyko „prisijaukinti“ daugybę skaitmeninių įrankių, kurie panaudojami įvairiems mokymo tikslams, pvz., skaičiavimo, kalbos užduotims kurti.
„Tai galime daryti žaidimo forma, yra lentelės, kur vaikai mato, kuris ir kaip atliko užduotis, kuriam sekasi geriausiai ir yra tarp lyderių. Visa tai skatina vaikus lenktyniauti ir tobulėti, – teigia R. Makarevičienė. – Mokytojams skaitmeninis mokymas naudingas ir tuo, kad anksčiau rengtas užduotis, garso ir vaizdo įrašus galime paprastai surasti ir panaudoti kitose pamokose, juos tobulinti pagal poreikį. Taigi, šiandien rengdamiesi pamokoms tuo pačiu investuojame į ateitį.“
Skaitmeniniam mokymui labai padeda ir skaitmeninių vadovėlių biblioteka, kurią, pavyzdžiui, galima rasti platformoje Opiq.lt. Čia skelbiami atnaujintą ugdymo turinį atitinkantys skaitmeniniai vadovėliai, kurie nuolat papildomi nauju turiniu. „Opiq“ yra pripažinta Estijoje ir Suomijoje, šalyse, kurios yra pelnę pasaulio švietimo lyderių vardą. Su „Opiq“ yra susipažinę daugiau kaip 80 proc. Estijos mokyklų. Ši sistema ypač vertinama, nes mokytojui suteikia galimybę stebėti mokinių pažangą, individualizuoti jų mokymosi procesą – duoti skirtingas užduotis, sudaryti kursą tik tam tikram vaikui pagal jo galimybes ar poreikius ir pan.
„Naudojantis skaitmeninių vadovėlių platformomis man nereikia vežiotis knygų, galiu bet kur atsiversti vadovėlį kompiuteryje ir planuotis savo darbą, – patirtimi dalinasi Vilniaus Antakalnio progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė. – Pavyzdžiui, „Opiq“ platformoje taip pat yra diferencijuotų užduočių, įgarsintų tekstų. Pastarieji labai naudingi pasiklausyti vaikams, kurie turi skaitymo sunkumų.“
V. Adomaitytės nuomone, tokios platformos kaip Opiq.lt padeda lavinti mokinių skaitmeninį raštingumą: „Jie įgunda dirbti kompiuteriu sparčiau ir efektyviau. Mokiniai gali greitai rasti mokomąją medžiagą platformoje ir atlikti mokytojos paskirtas užduotis, įsivertinti.“
Atvėrė naujų galimybių
Anot jos, skaitmeninis mokymas pakeitė lietuvių kalbos ir literatūros mokymą.
„Skaitmeninis mokymas įnešė naujų vėjų. Drąsiai galiu teigti, kad ūgtelėjau kaip mokytoja. Tai padėjo sudominti ir įtraukti vaikus. Naudojant skaitmeninį turinį yra pasitelkiami įvairūs mokinio jutimai, pavyzdžiui, klausa (tenka klausytis įgarsintų tekstų) ar rega (įvairios lentelės, vaizdo medžiaga). Užduotys įvairios, daug žaidybinių elementų“, – naujųjų technologijų nauda dalinasi V.Adomaitytė.
R.Makarevičienė akcentuoja, kad naudotis skaitmenizuotomis ugdymo galimybėmis yra naudinga, ypač kai jas pavyksta tinkamai įvaldyti. Anot jos, skaitmeninis mokymas atvėrė visai kitų galimybių: paįvairina ugdymo procesą, vaikams jį daro įdomesnį, o mokytojams daugeliu atvejų – palengvina. Šiandien lentos ir kreidos jau neužtenka.
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V.Adomaitytė kalbėdama apie skaitmeninio mokymo perspektyvą mano, kad „ateityje skaitmeninis mokymasis bus kiekvienos pamokos palydovas, kuris mokytojui padės sudominantis mokinį. Svarbiausia – atrasti balansą bei nepamiršti ir popierinių knygų.“
