Kritinės ateities kompetencijos: ką galime padaryti šiandien?

Daiva Viskontienė, „Atea“ įmonių grupės UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) generalinė direktorė, mano, kad PEF ataskaitose pateiktos įžvalgos apie darbo rinkos tendencijas ir ateities iššūkius yra rimtas įspėjimas apie būsimus pokyčius darbo rinkoje visame pasaulyje.

Daiva Viskontienė, UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) generalinė direktorė

„Anksčiau ar vėliau tai būtinai palies ir Lietuvą, mūsų bendroves. Šiandien Lietuva dar nėra tarp pirmaujančių pasaulyje, kur dirbtinis intelektas (DI) ar kitos inovatyvios specialybės jau kuria didelę pridėtinę vertę vedančiose industrijose, tačiau technologinės pažangos greitis sparčiai didėja. Automatizacija, DI ir kitos naujovės keičia darbo rinkos poreikius, todėl mes visi turėsime mokytis naujų įgūdžių – perkvalifikavimas palies didžiąją daugumą ir taps būtinumu, norint išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje“, – įsitikinusi BMK generalinė direktorė.

Be šių kompetencijų būsime neperspektyvūs

Ji abejoja, ar Lietuva yra toje karštoje zonoje, kurioje iki 2025 m. reikės perkvalifikuoti 50% visų darbuotojų. Tačiau pasaulis sparčiai keičiasi ir, anot jos, naujų informacinių ir ryšių technologinių galimybių (DI, didžiųjų duomenų, daiktų interneto, išmaniųjų sistemų, audiovizualinių technologijų, socialinių inovacijų, skaitmenizacijos ir t. t.) įsisavinimas tampa tokia pati higiena, kaip kažkada buvo mokymasis dirbti kompiuteriu.

„Jei iki 2025 m. mes neįgysime kompetencijų darbingai veikti minėtose aplinkose, ką ir galime tikriausiai pavadinti pirminiu persikvalifikavimu, tai tikrai nebūsime nei produktyvūs, nei konkurencingi, nei perspektyvūs“, – konstatuoja D. Viskontienė.

Ilja Laurs, „Nextury Technology Fund“ fondo investicinio komiteto pirmininkas, teigia, kad, norėdami pasirengti ateities kompetencijoms ir prisitaikyti prie darbo rinkos transformacijos, turėtume atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Ilja Laurs ,  „Nextury Technology Fund“ fondo investicinio komiteto pirmininkas

„Reikia nuolat mokytis – darbuotojai turi būti pasirengę atnaujinti savo įgūdžius siekdami prisitaikyti prie naujų technologijų ir darbo rinkos poreikių, pvz., išmokti naudoti ir pritaikyti darbui DI. Ne mažiau svarbus ir technologinis raštingumas – įgūdžiai naudotis technologijomis, supratimas apie DI ir gebėjimas efektyviai naudoti skaitmeninius įrankius yra būtini norint sėkmingai veikti šiuolaikinėje darbo rinkoje, – įsitikinęs I. Laurs. –  Lankstumas ir adaptabilumas, t. y. gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių bei greitai reaguoti į kintančias sąlygas, yra lemiamas ateities kompetencijų veiksnys. Darbuotojai turi būti lankstūs, pasirengę keistis ir pritaikyti savo veiklą aplinkybių reikalavimams.“

Anot jo, šios kompetencijos turėtų būti skatinamos ir ugdomos ne tik vidiniuose mokymuose, bet ir įmonių kultūroje bei vadybos praktikose.

Mindaugas Liutkauskas, medicinos prietaisus kuriančios ir gaminančios pasaulinės „Moog Inc.“ grupės narės „Moog Vilnius“ vadovas, pasakoja, kad intensyvų darbuotojų persikvalifikavimą stebi jau keletą pastarųjų metų.

„Šį reiškinį rinkoje galėjome stebėti nuo 2022 m., kai subūrėme ir pasamdėme programinės įrangos testuotojų komandą. Pusė šios komandos narių buvo persikvalifikavę iš kitų sričių, pvz., pedagogai, kokybės specialistai, valstybės tarnautojai ir kt., – patirtimi dalinasi M. Liutkauskas. – Be to, jausdami rinkoje IT specialistų trūkumą, mes patys aktyviai prisidedame padėdami pakeisti specialybę, esame aktyvūs „Infobalt“ iniciatyvos „Akademija.IT“ partneriai, kurioje dėsto mūsų specialistai, dalinasi žiniomis su persikvalifikuojančiais studentais ir juos kviečiame atlikti praktiką ar įsidarbinti.“

DI – jau kasdienybė

„Savo įmonėje šiandien jau veikiame įvairiais būdais: DI pagalba generuojame programavimo kodą, grafinį dizainą, iliustracijas, skirtingus integralius elementus, įvairius tekstus, skaitmeninio produkto dizainus, – teigia BMK generalinė direktorė. – Inovacijų dėka per tą patį laiką darbų ir projektų galime padaryti daug daugiau, nei iki DI naudojimo eros pradžios.“

Anot jos, labai svarbu padaryti mentalinį pokytį dabar, nelaukti, kol aplinka pasikeis ir mes staiga „atsibusime“ naujame pasaulyje.

„Jau šiandien mes įmonėje proaktyviai organizuojame žinių mainus tarp pažengusių specialistų ir kitų kolegų, ieškome išorinių mokymų darbuotojams apie DI įrankių galimybes, kitas inovatyvias technologijas, dalyvaujame konferencijose, kad formuotųsi aiškesnis žinojimas apie atsirandančias galimybes. Turime stengtis mokytis, kad būtume sėkmingi naujai besiformuojančiose rinkose, kurių poreikiai kinta. Ne visur spėsime būti pirmieji, bet labai svarbu neatsidurti tarp paskutiniųjų“, – tikina BMK vadovė.

Čia pat ji akcentuoja, kad išnaudojant DI galimybes reikia nepamiršti ir informacijos saugos aspekto – su DI įrankiais negali būti dalinamasi konfidencialia įmonės ar klientų informacija, asmens duomenimis.

Kodėl kritinis mąstymas ir problemų sprendimas?

PEF įžvalgose teigiama, kad per ateinančius penkerius metus svarbiausi įgūdžiai taps kritinis mąstymas ir problemų sprendimas. Kodėl šie įgūdžiai tampa vis svarbesni?

Anot BMK generalinės direktorės, pvz., tuos dalykus, kuriuos BMK projektuose sugeneruoja DI, reikia kažkam įvertinti, nuspręsti, ar galime pasitikėti DI siūlomu variantu, ar jis yra teisingas ir saugus. Pasitikėjimas DI – viena jautriausių šiandienos temų.

„Akivaizdu, kad yra teigiama DI pusė, kuri ateina kaip pagalba mūsų veiklose, ir yra neigiama, kuri pateikia netikrus dalykus, keliančius sumaištį, imitacijas, – reikia ir reikės kritiškai mąstyti, kad atskirtume, kas yra tikra, o kas – ne. Todėl intelektuali ir kintanti veikla, kritinio mąstymo procesas, refleksijos ir suvokimo įgūdžiai lieka žmogaus prerogatyva. Šis įgūdis turi būti lavinamas, nes kuo toliau tuo labiau tampa svarbus ir dėl artėjančių pokyčių industrijose bei profesijose, ir dėl neapibrėžtumo ir nežinomybės, dėl nenuspėjamų įvykių pasaulyje“, – svarsto BMK generalinė direktorė.

„Moog Vilnius“ vadovas taip pat teigia, kad „kritinis mąstymas ir problemų sprendimas yra vienos svarbiausių kompetencijų mūsų organizacijoje jau dabar“.

„Darbo rinkoje ir mūsų organizacijoje vis daugiau ir daugiau procesų, užduočių yra automatizuojama, atliekama pasitelkiant išmaniuosius įrankius. Tokie įrankiai kaip DI patyrusiems „Moog“ inžinieriams padeda būti efektyvesniems, greičiau gauti norimą rezultatą. Kol kas šie įrankiai negali pakeisti inžinierių atliekamo darbo, tik padeda jiems greičiau atlikti konkrečias, aiškiai apibrėžtas užduotis, – pasakoja M. Liutkauskas. – Tačiau DI pateikti duomenys kritiškai įvertinami mūsų patyrusių kolegų, tikrinama, ar nėra įsivėlusių klaidų, taip pat svarstoma, kaip šie duomenys ir produktas gali būti integruojami į mūsų kuriamą produktą. Tam reikalinga aukšta kompetencija ir gebėjimas kritiškai įvertinti visumą, sujungti skirtingas dedamąsias.“

Kodėl svarbūs aktyvus mokymasis ir lankstumas?

„Šie įgūdžiai labai svarbūs jau šiandien. Aplinka, kurioje veikia organizacijos, labai sparčiai kinta, dažnai tiksliai nežinome, kokie veiksmai atneš norimą rezultatą, todėl svarbu atvirai stebėti aplinką ir įgyvendinti visas kylančias idėjas, – kalba „Moog Vilnius“ vadovas. – Mes tai traktuojame kaip nuolatinį gilinimąsi, ieškojimą atsakymų užsidedant „nežinojimo“ kaukę, – tuomet atrandant naujus problemos aspektus ar projekto galimybes. Išlavintas mokymosi įgūdis turėtų įgalinti darbuotoją „nežinoti“ atsakymo, o jį atrasti.“

Anot M. Liutkausko, aplinka padiktuoja poreikį darbuotojams nuolatos keistis, tobulėti, analizuoti priežastis, generuoti idėjas ir imtis veiksmų tiek kartų, kiek reikės.

„Mes skatiname vadovų ir inžinierių komandą rezervuoti laiką savo dienotvarkėje saviugdai, po vadybinių mokymų yra sudaromos darbuotojų poros (angl. buddie), kurie aptaria, kaip jiems sekasi pritaikyti mokymų metu gautus įrankius, analizuoja situacijas, taip pat suteikiame kompetencijoms vystyti reikalingus įrankius, organizuojame mokymus, kviečiame dalyvauti profesinėse konferencijose“, – praktika dalinasi „Moog Vilnius“ vadovas.

BMK generalinės direktorės teigimu, organizacijos nespės laiku paruošti mokymosi platformų darbuotojams, kurie stovi už inovacijų kūrimo vairo. Todėl vedantieji žmonės turi gebėti patys susirasti reikalingus mokymus, būti smalsūs ir atviri nuolatiniam mokymuisi, neužstrigti ant esamo žinių lygio, nes vieno žinių centro nebėra. Gebėjimas jungtis ryšiams ir informacijos mainams, saviugdai tampa bazine kompetencija.

Neatsidurti kitoje planetoje

D. Viskontienė akcentuoja, kad ateities darbuotojui svarbiausia išmokti naudotis DI įrankiais, nebijoti jų, kombinuoti DI turinį ir žinias bei integruoti į savo darbo procesus. Kuo anksčiau įvyks pirmas žingsnis, tuo švelnesnis bus perėjimas.

„Jeigu užmigsi ir nieko nedarysi, tai labai greitai gali jaustis atsidūręs kitoje planetoje“, – perspėja BMK vadovė.

„PEF skelbiamos ateities kompetencijos yra kritinės ir vedančios mūsų verslą į priekį jau šiandien. Kuo kompleksiškesnes užduotis atlieka darbuotojas ir kuo globalesniame projekte dalyvauja, tuo labiau jam rezultatus padeda pasiekti kritinis mąstymas, atsparumas, nuolatinis gebėjimas mokytis. Mes (tikiu, kad ir dauguma kitų organizacijų) investuojame į šias kompetencijas jau dabar ir šios investicijos tampa įprastine kaštų eilute. Tikėtina, jog tai bus nuolatinis ir tęstinis darbas kiekvienoje organizacijoje be baigtinės datos“, – įsitikinęs M. Liutkauskas, „Moog Vilnius“ vadovas.