Šiuolaikinė švietimo sistema reikalauja nuolatinės inovacijų paieškos, kad pedagogai būtų pasirengę efektyviai ugdyti ateities kartas. Inovatyvi virtualios realybės technologija ir simuliacinės klasės atveria naujų galimybių pedagogų mokymo procese. Bendradarbiaujant „Biznio mašinų kompanijai“ (BMK), Vilniaus universitetui (VU) ir žaidimų kūrimo kompanijai „Nieko“ sukurta simuliacinė klasė suteikia galimybę būsimiesiems pedagogams išbandyti įvairias ugdymo situacijas, naudojant mokinių avatarus ir dirbtinį intelektą, taip paruošiant juos dirbti šiuolaikinėje, technologijų kupinoje aplinkoje.
Simuliacinės klasės veikimo principas
Simuliacinė klasė, sukurta BMK ir VU, remiasi virtualios realybės technologijomis, leidžiančiomis studentams patirti realias ugdymo situacijas. Ši klasė veikia kaip simuliatorius, panašus į tuos, kurie naudojami pilotams ar kariškiams mokyti reaguoti į ekstremalias situacijas ir lavinanti specifinius įgūdžius. Skirtingai nei tradicinės klasės, ši aplinka suteikia galimybę išbandyti įvairias pedagogines strategijas be realaus streso ir klaidų pasekmių.
BMK sukūrė sistemą, kuri padeda dėstytojams valdyti pamokos scenarijus ir bendrauti su virtualiais mokiniais. BMK programuotojas Andrius Urbonavičius pasakoja, kad ši sistema susideda iš dviejų pagrindinių dalių: kompiuterinės dėstytojo aplinkos, kuri leidžia kurti pamokos turinį ir valdyti jos eigą, bei virtualios realybės dalies, kurioje studentai gali dalyvauti pamokoje. Tokia technologinė struktūra leidžia mokytojams sukurti įvairias ugdymo situacijas ir praktiškai išbandyti savo sprendimus prieš jas taikant realioje aplinkoje.
VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centro vadovė doc. dr. Asta Meškauskienė apie šių klasių pritaikymą pedagoginėms studijoms pabrėžia: „Naudojimasis simuliacine klase ženkliai praplečia šiuolaikinių technologijų taikymo galimybes, sukuria pridėtinę vertę mokymo(si) veiklos organizavimui ir konstruktyviam mokslininkų, studentų ir mokytojų bendradarbiavimui. Tuo pačiu siekiama ugdyti būsimųjų ir dirbančių mokytojų didaktines ir skaitmenines kompetencijas.“
Vertė universitetams ir Lietuvai
Šis projektas suteikia reikšmingą vertę universitetams, pedagoginiams institutams ir visai švietimo bendruomenei. Naudojant simuliacinę klasę, pedagogai gali tobulinti savo gebėjimus ir valdyti klases, mokydamiesi ne tik teoriškai, bet ir praktikoje išbandydami įvairias strategijas. Taip pat gali įvertinti savo elgesį įvairiose situacijose ir taip geriau pasirengti realioms pamokoms klasėse, kuriose mokiniai su įvairiais poreikiais reikalauja individualaus dėmesio.
Simuliacinės klasės kūrimas ir pritaikymas pedagoginių studijų procese atveria naujų galimybių kurti interaktyvų mokymo turinį ir įtraukti naujas technologijas, kurios skatina mokytojų kūrybiškumą ir inovatyvumą. Dėstytojai gali praktiškai išbandyti pedagoginius įrankius, mokydamiesi įvaldyti skirtingus mokymo metodus ir reagavimo į problemas strategijas. Kaip pažymi doc. dr. A. Meškauskienė – „Skaitmeninės technologijos ir inovatyvūs mokymo metodai leidžia kurti realius, dinamiškus mokymosi scenarijus, kurie skatina mokytojus ir studentus įsitraukti į aktyvų mokymosi procesą, taip ugdydami praktinius įgūdžius ir pasirengimą realioms gyvenimo situacijoms.“
Inovatyvaus sprendimo nauda
Simuliacinė klasė leidžia būsimiems mokytojams ugdyti svarbius įgūdžius, kurie yra būtini dirbant su įvairaus amžiaus ir gebėjimų mokiniais. Dėstytojai gali praktikuotis bendraujant su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių ar mokymosi sunkumų ir spręsti situacijas, kurios reikalauja ypatingo jautrumo. Be to, virtuali aplinka suteikia galimybę išbandyti nestandartines pedagogines situacijas, kurios nėra įprastos tradicinėje klasėje, tačiau yra būtinos ugdymo procesui.
„Virtualioje realybėje mokytojas gali išmokti spręsti problemas, susijusias su mokinių emocine savijauta, su klasės valdymu ar netgi konfliktų sprendimu. Simuliacinė klasė padeda išmokti reaguoti į netikėtas situacijas ir eksperimentuoti su įvairiais pedagoginiais metodais, nepaisant realaus streso“, – aiškina A. Urbonavičius. Žinoma, anot A. Urbonavičiaus, tai neatstoja realaus patyrimo bendraujant su mokiniais, tačiau ir nesukelia papildomo streso mokiniams dėl neteisingų pasirinkimų sprendžiant problemines situacijas.
„Naudojant simuliacinę klasę pedagoginių studijų procese nesiekiama pakeisti realios ugdymo aplinkos – klasės, mokyklos, autentiško mokinio. Simuliacinė klasė, virtuali mokyklos aplinka, mokinių avatarai reikalingi virtualiam praktikavimuisi, nestandartinių, jautrių, su mokinio emocine savijauta susijusių probleminių situacijų išbandymui. Dirbant šioje klasėje, bendraujant su netikru mokiniu virtualiose pedagoginėse situacijose drąsiau bandoma ieškoti atsakymų, geriausių sprendimų, kuriuos vėliau galima taikyti sprendžiant realios ugdymo praktikos problemas“, – aiškina dr. A. Meškauskienė.
Simuliacinės klasės ateitis: tobulinimas ir plėtra
Remiantis pirmaisiais rezultatais, planuojama pridėti naujų funkcijų, kurios leistų dar labiau pritaikyti simuliacijas realioms ugdymo situacijoms. A. Urbonavičius akcentuoja, kad sukurta priemonė taip pat gali būti naudojama ir būsimų mokytojų praktikai, simuliuojant įprastą pamokos eigą. Taip tobulinami įgūdžiai ir įveikiama dažnai pasitaikanti baimė kalbėti prieš auditoriją.
„Dėstytojų smalsumas ir noras kuo greičiau išbandyti simuliacinę klasę studijose yra tikrai didelis, – tvirtina doc. dr. A. Meškauskienė. – Naudojimasis šia klase atveria naujas galimybes didaktinių ir skaitmeninių kompetencijų įgijimui ir plėtojimui, o ugdymo problemų sprendimas virtualioje aplinkoje lavina kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą, stiprina pasitikėjimą savimi ir mažina nerimo jausmą susidūrus su ugdymo realybe.“
Ateityje galima tikėtis dar platesnio šio projekto pritaikymo ne tik universitetams, bet ir kitoms švietimo institucijoms, kurios nori naudoti pažangias technologijas mokymosi procesui gerinti. „Papildomai pridėjus kitokių virtualių mokinių elgesio modelių galima priemonę pritaikyti ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, mokinius galima pakeisti suaugusiais, senjorais ar kita auditorija, – sukurtos simuliacinės klasės panaudojimo platybes atskleidžia A. Urbonavičius – Mokymosi aplinka gali būti ne tik klasė, bet ir laukas, kiemas, gamykla ar kita specifinė erdvė. Iš esmės – tai priemonė skirta ugdyti mokytoją ar dėstytoją neįprastose situacijose, kylančiose dėl mokinių standartinio ir nestandartinio elgesio bei reakcijų į mokytojo veiksmus arba aplinką“.
