„Mus labiausiai ir žavi šio stalo universalumas. Pavyzdžiui, aliuminio detalėse galime įspausti netgi Brailio raštą. Tam tikros šalys reikalauja taip žymėti orlaivių interjerą, todėl įgijome dar daugiau pranašumo rinkoje. Paskaičiavome, kad pjaustymo procesas, kurį anksčiau atlikdavome rankomis per porą savaičių, paspartėjo 3–4 kartus. Ši robotinė pjaustyklė sutrumpino audinių išpjovimo trukmę, padidino darbo našumą. Tikslus automatinis pjovimo gylio valdymas darant apdailą lemia paprastą atliekų pašalinimą. Taip pat – mažiau audinio pažeidimų. Tuo metu frezavimo įrangos automatizavimas padidino našumą trigubai ir užtikrino geresnę gaminių kokybę.”
„J&C Aero“ vykdantysis direktorius Vitalijus Malyška
Nors pandemija aviacijos sektorių supurtė kaip galinga turbulencija, drąsios investicijos bei kūrybiškas požiūris leido verslui sklandžiai pakilti. To pavyzdys – Vilniuje įsikūrusi ir su viso pasaulio oro vežėjais dirbanti kompanija „J&C Aero“, kuri specializuojasi gamindama visapusiškus orlaivių salonų modifikavimo elementus. Ši įmonė nusprendė investuoti į robotines technologijas, bendrovės veiklą pakeitusias iš esmės, nors pandeminę verslo aplinką ir lydėjo neapibrėžtumas. Kokį sprendimą bendrovei įdiegė „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) ekspertai bei kaip jis pakeitė gamybos našumą ir darbo procesus, pasakoja „J&C Aero“ vykdantysis direktorius Vitalijus Malyška.
Siekė plėtros
Orlaivių sėdynių remontas, jų elementų gamyba, modifikavimas, elektros sistemų, kabinų ir virtuvių interjerų atnaujinimas. Tokias paslaugas „J&C Aero“ teikia pasaulinei aviacijos rinkai. Panašių tiekėjų Lietuvoje – mažuma ir tuo stebėtis nereikėtų: šis verslas privalo atitikti griežčiausius sektoriui taikomis saugumo reikalavimus.
Orlaivių sėdynių atnaujinimo procesą iššūkiai lydi ne tik dėl aviacijos reglamento. Tiekiant šias paslaugas, naudojamos specifinės ir labai įvairios medžiagos, o gamybos darbai išties sudėtingi. Tačiau įdirbis – atsiperka. Štai įmonės klientų krepšelyje – stambūs aviacijos sektoriaus žaidėjai: „LOT“, „Lufthansa“, „Heston Airlines“, „Eurowings“, „Wizz Air“, IndiGo“, „GetJet Airlines“, „Gulf Air“. Taip pat – sėdynių, skirtų lėktuvams, gamintojai, orlaivių aptarnavimo ir remonto įmonės.
Tačiau, anot V. Malyškos, iki šiol sėdynių atnaujinimo komponentų gamyba ir jungimas vykdavo rankiniu būdu, o tai šiek tiek komplikuodavo visą procesą. Taip dirbant, bendrovė negalėdavo aptarnauti daugiau nei dviejų lainerių vienu metu. Dėl riboto pajėgumo tekdavo imtis tik vidutinio dydžio užsakymų – standartiškai, 180 vietų lėktuvų sėdynių. Tuo metu iššūkis atnaujinti didesnį jų kiekį, dirbant rankiniu būdu, būdavo per didelis laiko prasme.
„Norėdami aptarnauti didesnius klientus ir imtis daugiau užsakymų, turėjome didinti našumą, Tai galėjome pasiekti automatizuodami bei suskaitmenindami gamybos proceso etapus. Kurį laiką žvalgėmės sprendimo, leidžiančio atlikti užsakymus per gerokai trumpesnį terminą ir net imtis kelis kartus didesnių užsakymų. Kreipėmės paramos į Europos Sąjungos fondus, laimėjome konkursą ir gavome finansavimą įsigyti technologiją. Ji iš esmės pakeitė mūsų darbą“, – pasakoja V. Malyška.
Našumas išaugo trigubai
Minėta išeitimi ir kardinaliu veiklos pokyčiu bendrovei tapo moderni gamybinė įranga – „Kongsberg C64 Edge“ pjaustymo stalas su frezavimo funkcija. Tai modulinė, CNC robotiniais sprendimais paremta pjaustymo įrankių sistema, kurią įmonė įsigijo iš BMK.
Pastarieji yra oficialūs bei vieninteliai „Kongsberg“ atstovai Lietuvoje ir dar vasaros pradžioje įdiegė įrangą bendrovės gamybinėse patalpose Vilniuje. Kaip pastebi BMK projektų vadovas Povilas Brazionis, BMK komanda pasirūpino ne tik pardavimu ir kvalifikuotais sistemos montavimo darbais, bet ir suteikė „J&C Aero“ visapusišką proceso įgyvendinimą.
Partneriai konsultavo renkantis produktą, kai buvo projektuojamas reikalingas techninis sprendimas. Be to, įdiegus įrangą, apmokė dirbančius kliento operatorius bei toliau juos konsultuoja gamybos klausimais. Taip pat BMK užtikrino galimybę operatyviai sulaukti techninio aptarnavimo iš vieno, lokalaus tiekėjo.
„Šis sprendimas rinkoje yra išties išskirtinis ir pasižymi ypatinga sparta, preciziškumu, produktyvumu bei inovatyvumu. Norėdami išlaikyti konkurencingumą, mūsų klientai turi būti vienu žingsniu priekyje ir siekti, kad Lietuva išsiskirtų tarptautinėje rinkoje. „Kongsberg“ technologija yra patikima, ilgalaikė, o jos panaudojimo potencialas – milžiniškas, kadangi sistema dirba su labai skirtingomis medžiagomis neprarandant gamybos našumo. Tokio novatoriško pjaustymo stalo traversa gaminama iš anglies pluošto, taip užtikrinant didesnius judėjimo greičius be nuostolių ar deformacijų per ilgesnį laiką, taip pat – kruopštų pjovimo tikslumą. Diegdami šį stalą, darbui su natūralia oda pritaikėme specialią programinę įrangą, kuri leidžia daryti hologramines projekcijas. Įmontuotas projektorius vizualizuoja pjaustomo objekto kontūrus, taip užtikrindamas preciziškai tikslų pjovimą“, – apie vienintelį tokį sprendimą Lietuvoje kalba P. Brazionis.
Šiuos įrenginio privalumus pajuto ir V. Malyškos vadovaujama komanda. Ji dabar gali frezuoti metalą, pjaustyti kompozitus ir kitas skirtingas medžiagas, pagaminti, kaip tikina pašnekovas, bet kurį gaminį lėktuvų interjerui. Be to, pasak V. Malyškos, sistema yra lengvai modifikuojama, o pridėjus papildomus komponentus, sprendimo panaudojimo galimybės tampa beribės.
„Mus labiausiai ir žavi šio stalo universalumas. Pavyzdžiui, aliuminio detalėse galime įspausti netgi Brailio raštą. Tam tikros šalys reikalauja taip žymėti orlaivių interjerą, todėl įgijome dar daugiau pranašumo rinkoje. Paskaičiavome, kad pjaustymo procesas, kurį anksčiau atlikdavome rankomis per porą savaičių, paspartėjo 3–4 kartus. Ši robotinė pjaustyklė sutrumpino audinių išpjovimo trukmę, padidino darbo našumą. Tikslus automatinis pjovimo gylio valdymas darant apdailą lemia paprastą atliekų pašalinimą. Taip pat – mažiau audinio pažeidimų. Tuo metu frezavimo įrangos automatizavimas padidino našumą trigubai ir užtikrino geresnę gaminių kokybę”, – pažymi V. Malyška.
Atsiveria naujos perspektyvos
Paklaustas, kodėl ryžosi investuoti į „Kongsberg“ technologiją per pandemiją, kai aviacijos sektorius patyrė milžiniškus nuostolius, V. Malyška sako – šis sprendimas suteikė galimybę perorientuoti veiklą ir šį žingsnį buvo būtina žengti dabar, nes vėliau galėjo būti per vėlu.
„Įsigiję šį pjaustymo stalą, galėjome imtis krovinių vežėjų užsakymų. Dabar gaminame ir specialius konteinerius, kurie montuojami į keleivinių lėktuvų salonus ir juose, pavyzdžiui, skraidinamos pašto siuntos“, – pabrėžia V. Malyška.
Jam antrina P. Brazionis, kuris pastebi – vienas didžiausių „Kongsberg“ pjaustymo stalo privalumų – galimybė jį pritaikyti patiems įvairiausiems poreikiams. Todėl technologiją naudoja labai skirtingos įmonės: reklamos stendų, kartono bei gofruotojo kartono pakuočių gamintojai, gamybos verslas, dirbantis su aliuminio profilių ir medžiagų, tokių kaip PVC veltinis, įvairių plastikų, polikarbonatų apdirbimu.
Tačiau šie privalumai – tik dalis minėto robotinio sprendimo potencialo. Anot P. Brazionio, ketvirtoji pramonės revoliucija atveria skaitmeninimo, dirbtinio intelekto, automatizavimo, robotikos, pažangių gamybos technologijų galimybes. Jos sukuria sąlygas naujiems verslo modeliams rastis bei plėstis.
„Akivaizdu, kad „Pramonės 4.0“ kontekste įmonių gamybos technologijų, paslaugų, produktų, įvairių procesų atsinaujinimas tampa esminiu klausimu. Šis perversmas suteikia verslui galimybę atrasti skaitmeninimą. Taip pat – kurti naujas paslaugas ir siūlyti savo klientams bei kitoms įmonėms visą vertės grandinę“, – mano ekspertas.
Tokio potencialo, P. Brazionio teigimu, artimiausiu metu bus dar daugiau, kadangi „Kongsberg“ susijungė su kitu didžiuliu apdirbimo staklių rinkos žaidėju „MultiCam“.
„Taip siekiama sukurti geriausius savo klasėje pjovimo ir apdailos procesus, kurie suteiks didžiulį pranašumą klientams visame pasaulyje. Nuo šiol „Kongsberg“ pasipildo nepaprastai plačią rinkos aprėptį siūlančiu partneriu, kuris gamina CNC frezavimo, lazerinio, plazminio, vandens srovės ir peilių pjovimo stakles skirtas dirbti su sunkiaisiais metalais. Tai reiškia, kad atsiveria naujos, ambicingos ir dar pažangesnes procesų automatizavimo galimybės“, – apibendrina P. Brazionis.
Europa visada buvo pramonės lopšys. Ilgametė istorija rodo, kad pramonė gali skatinti pokyčius. Ji turi vėl tai padaryti dabar, kai Europa pradėjo dvejopą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės. Įgyvendindama naują pramonės strategiją, Europos Komisija yra pasirengusi padaryti viską, kad Europos įmonės ir toliau būtų pajėgios siekti savo tikslų ir susidoroti su didėjančia pasauline konkurencija.
