Lankytojų srautų analitikai „Telia“ pasitelkia „BMK Vision“ sprendimą
Tiksliai stebėti salonų lankytojų srautus, juos analizuoti ir remiantis šiais duomenimis tobulinti vidinių išteklių planavimą bei klientų poreikių užtikrinimą. Išsikėlusi tokius tikslus, integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ieškojo inovatyvaus sprendimo, kuris leistų patikimai vertinti savo veiklą ir efektyvinti darbo procesą. Geriausia išeitimi tapo „BMK Vision“. Tai tiksliais faktais paremtas duomenų analitikos sprendimas, sekantis lankytojų srautus, lankomumo pokyčius, leidžiantis palyginti bei analizuoti informaciją, taip ne tik perplanuojant darbuotojų poreikį, bet ir stebint svarbiausius našumo rodiklius.
Ieškojo patikimos lankytojų srautų analitikos sistemos
„Telia“ buvo svarbu turėti tikslius duomenis apie lankytojų srautus prekybos vietose bei galėti integruoti juos su esama verslo analitikos sistemą bei gerinti personalo išteklių planavimą ir klientų aptarnavimo kokybę remiantis šiais duomenimis.
Telekomunikacijų bendrovės naudojama ankstesnė lankytojų srautų skaičiavimo sistema nebuvo labai naudinga. Duomenys apie lankytojų srautus buvo netikslūs dėl naudojamos pasenusios technologijos, be to, ji pateikdavo tik bendrą lankytojų skaičių. „Telia” ieškojo sprendimo, kuris būtų labai tikslus, o duomenys galėtų būti pateikiami įvairiais intervalais (lankytojų srautas realiuoju laiku, valandomis, dienos pabaigoje ir t. t.), sistemą būtų lengva pritaikoma, plečiama ir integruojama su turima verslo analitikos sistema.
Įdiegtas sprendimas ir rezultatai
Klientui pasiūlytas sprendimas, kurį sudaro BMK sukurta „BMK Vision” analitikos sistema ir „Intenta” S2000 su 3D stereoskopiniais vaizdo jutikliais, sumontuoti prekybos salonuose. Sistemoje naudojamos technologijos leidžia automatiškai atpažinti žmones ir objektus, o papildomi algoritmai padeda identifikuoti demografinius parametrus ir jais remiantis skirstyti duomenis.
Prasidėjęs kaip pilotinis projektas viename salone, dabar “BMK Vision” naudojama 40 atstovybių visoje Lietuvoje.
„Inovacijų naudojimas mūsų veikloje – vienas pagrindinių prioritetų. Šiuo metu šalyje diegiame 5G ryšį, nuolatos tobuliname darbo procesus, buvome ir tarp pirmųjų išbandžiusiųjų „BMK Vision“. Stebėdami, kurią savaitės dieną ir kokiu laiku salonuose turime didžiausią lankytojų srautą, galime perplanuoti personalą, taip tik dar labiau gerindami paslaugų kokybę bei klientų poreikių užtikrinimą. Sistemos teikiamais duomenimis pasitikime, nes jie yra vienas iš mūsų svarbiausių našumo rodiklių (KPI)“, – teigia „Telia“ mažmeninės prekybos vadovė Lina Banzinė
„BMK Vision“:
- Suteikia galimybę greitai priimti sprendimus Covid-19 laikotarpio neapibrėžtumo metu, remiantis tiksliais realaus laiko duomenimis.
- Suteikia galimybę stebėti, kaip kinta lankomumo tendencijos, sezoniškumas, srautai regioninėse atstovybėse, prekybos centruose arba nedirbančiose savaitgaliais.
- Duomenys padeda efektyviau suplanuoti personalo poreikį ir pardavimo salonų darbo laiką.
- Duomenys integruojami į esamą verslo analitikos sistemą ir naudojami kaip papildomi rodikliai šalia pagrindinių verslo KPI.
- Suteikia galimybę lyginti rodiklius skirtingais datų intervalais bei skirtingų parduotuvių veiklos rezultatus.
BMK Vision žiniasklaidoje: tikslūs duomenys leidžia gerinti paslaugų kokybę
Tiksliai stebėti salonų lankytojų srautus, juos analizuoti ir remiantis šiais duomenimis tobulinti vidinių išteklių planavimą bei klientų poreikių užtikrinimą. Išsikėlusi tokius tikslus, integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ieškojo inovatyvaus sprendimo, kuris leistų patikimai vertinti savo veiklą ir efektyvinti darbo procesą. Geriausia išeitimi tapo įmonės „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) siūlomas „BMK Vision“. Tai tiksliais faktais paremtas duomenų analitikos sprendimas, sekantis lankytojų srautus, lankomumo pokyčius, leidžiantis palyginti bei analizuoti informaciją, taip ne tik perplanuojant darbuotojų poreikį, bet ir stebint svarbiausius našumo rodiklius.
Visas straipsnis VZ.LT portale
Nacionalinė švietimo agentūra
EduSensus žiniasklaidoje: Ar šalies mokyklos pasiruošusios integruoti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais?
Šiemet birželį priimta Švietimo įstatymo pataisa numato, jog nuo 2024-ųjų vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais galės mokytis bet kurioje Lietuvos mokykloje. Pastarąją jie galės rinktis esančią arčiausiai namų. Tokiu atveju kiekviena šalies mokykla turės sudaryti tinkamas sąlygas šių moksleivių paruošimui. Tačiau specialistai pastebi – pataisos įgyvendinimas reikalauja nemažai pokyčių mokyklose.
(…)
Tikslai yra, bet trūksta įrankių
Švietimo specialistės vieningai sutaria – integracijos sėkmę nulems ne tik pedagogų paruošimas, bet ir inovatyvių mokymo priemonių naudojimas. Ši metodika jau išbandoma kai kuriose Lietuvos mokyklose. Pernai šalies mokyklas pasiekė pirmoji „EduSensus“ programos versija, kurią Lietuvos rinkai pristatė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK). Programa paremta interaktyviais skaitmeniniais žaidimais, kurie vaikus tinkamai skatina, didina dėmesingumą, atskleidžia visą mokymosi potencialą.
„Šią metodiką jau išbandėme, ir ji palengvino tiek mokytojų pasiruošimą pamokoms bei pastarųjų organizavimą, tiek mokymąsi vaikams. Mokiniai, turintys dėmesio sukaupimo, savireguliacijos, elgesio sunkumų, įvairiapusį raidos sutrikimą, noriai ėmėsi veiklos. Jie taip pat labiau stengėsi laikytis susitarimų, tinkamai elgtis. Tačiau verta pabrėžti, kad šios priemonės – tik dalis sprendimo. Vaikų integracijai sukurta įstatyminė bazė, bet realių pokyčių įgyvendinimo turės imtis pačios mokyklos“, – priduria E.Ruckienė.
Jos teigimu, šiandien reikia ir interaktyvių ugdymo priemonių, ir švietimo pagalbos specialistų, kurių šalies mokyklose trūksta. Pasak E.Ruckienės, antrasis mokytojas arba pedagogo padėjėjas prireikus turėtų būti bet kurioje klasėje.
„Visgi šiandien priešprieša tarp šeimos lūkesčių ir mokyklos galimybių vis dar išlieka ryški. Tėvai rūpinasi, jog vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būtų kokybiškai ugdomi jau dabar, o įtraukusis ugdymas suplanuotas tik nuo 2024-ųjų. Mokykloms tikslai iškelti, tačiau vis dar laukiama įrankių jiems pasiekti“, – papildo ugdymo specialistė.
Visą straipsnį skaitykite: 15min.lt
Keturiose Lietuvos mokyklose išbandytos „EduSensus“ ugdymo priemonės specialiųjų poreikių vaikams
Pasitelkti išmaniąsias technologijas ir užtikrinti dar sklandesnį mokymosi sunkumų bei raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymą. Su tokia vizija šalies švietimo įstaigose išmėginta unikali „EduSensus“ programa. Tikima, jog specialiųjų poreikių vaikų ugdymui skirtas išmanusis sprendimas – skaitmeninių priemonių rinkinys, sudarytas iš įvairių edukacinių žaidimų – gali pakeisti tradicinius ir mažiau veiksmingus mokymo metodus.
Tai rodo ir bandymai: keturiose Lietuvos ugdymo įstaigose jau pritaikytos inovacijos rezultatai optimistiškai nuteikia tiek specialistus, tiek autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčius moksleivius. Pastebėta, jog pasitelkus „EduSensus“ programą, kurią Lietuvai adaptavo bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK), vaikų emocijos bei dėmesio sutelkimas gerėja, motyvacija auga, o savo jėgomis pasitikima labiau.
Čia galite peržiūrėti pilną projekto aptarimą, o jo santrauka pateikiama toliau straipsnyje.
Užpildys edukacijos nišą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė pastebi, kad tokių technologijų integravimas į ugdymo procesą šiandien tampa reikšminga mokinių edukacijos, motyvavimo, aktyvaus įsitraukimo ir dalyvavimo priemone. Ypač – kai kalbame apie specialiųjų poreikių ar neurotipiškų vaikų mokymąsi.
„Inovatyvūs įrankiai leidžia atskleisti ir panaudoti absoliutų vaiko mokymosi potencialą. Tačiau praktika rodo: priemonių, strategijų bei programų, kuriomis būtų galima sklandžiau mokyti specifinio ugdymo reikalaujančius vaikus, šiuo metu trūksta. „EduSensus“ programa tokią nišą geba užpildyti, edukacijos metodus perkeldama į skaitmeninę erdvę. Jos taikymas – itin platus, grindžiamas pažinimui būtinų kalbinių gebėjimų ugdymu, gausiu veiklų ir dalomosios medžiagos kiekiu, papildomomis užduotimis, patraukliu informacijos ir užduočių pateikimu“, – apie „EduSensus“ privalumus kalba G. Šatė.
Anot Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento specialistės Dalios Survutaitės, autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymui būtinos tokios edukacinės strategijos, kurios padėtų mokiniams ir geriau suprasti, ir kokybiškiau įsisavinti jiems pateikiamą informaciją.
„Galima pasidžiaugti, kad situacija kinta. Nacionalinė švietimo agentūra surado partnerį, gebantį sutelkti iniciatyvias ir aktyvias mokyklas, pajėgusias tuojau pat įsitraukti bei išbandyti programą. Nors šį bendradarbiavimą lydėjo tiek iššūkiai, tiek ir atradimai, partnerystė lėmė pokyčius, itin svarbius specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“, – tikina Nacionalinės švietimo agentūros specialistė.
Programoje – virš 3 tūkst. veiklų
„EduSensus“ programos pagrindu tapo Europos disleksijos draugijos viceprezidentės Martos Bogdanowicz rekomendacijos, pagal kurias sukurti interaktyvūs edukaciniai žaidimai, specialiųjų poreikių vaikų mokymui naudojami Norvegijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.
Visą įtraukiajam ugdymui skirtų skaitmeninių mokymo priemonių ekosistemą sudaro virš 3 tūkst. interaktyvių bei papildomų veiklų. Lietuvai adaptuotos „EduSensus“ programos – „Pasiruošimas mokyklai“, „Žodžių žaidimai“, „Logoritmika“ bei „Logo žaidimai“ dalyvavo „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimo“ projekte, kurį koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra.
Specialūs žaidimai skirti pažintinių gebėjimų ir motorikos lavinimui bei kalbos mokymui. Jie žaidžiami užduočių forma bei gali būti atliekami kompiuteryje, interaktyvioje lentoje ar naudojant interaktyvų stalą. Vieni žaidimai plėtoja vaikų žodyną, ugdo gramatiškai rišlią kalbą, lavina loginį mąstymą. Kitos užduotys skatina tarti garsus ir žodžius, moko taisyklingo kvėpavimo, leidžia klausos sutrikimų turintiems mažiesiems „matyti“ savo balsą ekrane. Šios priemonės įtraukiamajai vaikų edukacijai gali būti naudojamos jau nuo 2,5 metų. Programą sudaro ir metodinė medžiaga mokytojams.
Dėmesio sutelkimas išaugo 3 kartus
Keturios Lietuvos mokyklos jau turėjo galimybę išbandyti „EduSensus“ programą. Ši inovacija praėjusiais mokslo metais pasiekė Tauragės Jovarų ir Radviliškio Gražinos pagrindines mokyklas, Jonavos Justino Vareikio progimnaziją bei Vilniaus „Atgajos“ specialiąją mokyklą.
„Šią priemonę naudojome dirbdami su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pradinukais. Pastebėjome, jog sumažėjo prieštaravimų bei atsisakymų atlikti užduotis – tai lėmė aiški programos struktūra. Taip pat be galo teigiamai žaidimai paveikė vaikų emocijas, nuotaika pagerėjo, o mergaitė, kuri bandė įrankius, netgi galėjo mokyti jais naudotis kitus. Taip buvo lavinami įgūdžiai, mažinama atskirtis – nustebome gebėjimu naudotis programa. Vadinasi, ji yra prieinama įvairių poreikių vaikams, labai padidina motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sako Jonavos Justino Vareikio progimnazijos logopedė Edita Ruckienė.
Pašnekovė priduria: dėmesio sutrikimų turintiems mokiniams pastarojo sukaupimas atliekant užduotis pastebimai pagerėjo, o autizmo spektro turinti moksleivė, pradžioje sukaupdavusi dėmesį 10 minučių, po kelių mėnesių dirbti su programa galėdavo pusvalandį. Pasak E. Ruckienės, naudą išskyrė ir pedagogai – naudojant įrankius, tampa lengviau individualizuoti bei ieškoti mokymosi strategijų, praturtinamos kompetencijos, teigiamos emocijos ir bendravimas.
Specialistei antrina Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos atstovė Rūta Kaminskienė, kurios teigimu, programoje yra itin didelis pasirinkimas įvairaus pobūdžio užduočių. Jomis naudodamiesi vaikai su kalbos sutrikimu gali geriau ugdyti reikiamas kompetencijas, pažintinius įgūdžius.
„Išbandėme įrankius, kuriais per individualius logopedinius užsiėmimus įtvirtinamas garsų tarimas žodžiuose, sakiniuose, rišlioje kalboje. Tai ypač naudinga lavinant vaikų fonetinius, fonologinius sutrikimus. Be to, programa labai praverčia ir tuomet, kai sulėtėjusi kalbos raida, yra nežymus kalbos neišsivystymas. Įveikiant šiuos sutrikimus, prireikia labai daug mokomosios medžiagos, o programos galimybės ją rinktis pačia įvairiausia forma išties nustebino“, – dalinasi R. Kaminskienė.
Todėl ne veltui priemonių pritaikymą Lietuvos mokykloms „BMK“ Skaitmeninio turinio kūrimo skyriaus vadovas Vilius Jurgelevičius vadina pasiteisinusiu bei sėkmingu. Anot eksperto, „EduSensus“ potencialas pastebėtas jau senokai, tačiau tokių skaitmeninių priemonių pritaikymas Lietuvoje yra nepigus ir sudėtingas dėl kalbos ypatumų.
„Esame technologų žinovai, bet ne tie specialistai, kurie galėtų šiuos įrankius adaptuoti ugdymui. Todėl labai džiaugiuosi, jog pavyko suburti ekspertų komandą, suvienyti kompetencijas bei paruošti keturias „EduSensus“ dalis. Kol kas – tai tik pati projekto pradžia. Šiuo metu ruošiamos priemonės, apimsiančios ir kitas ugdymo sritis. Tuomet imsimės programos tobulinimo, dar patogesnio naudojimo patirties kūrimo ir tolimesnio pritaikymo.“, – reziumuoja V. Jurgelevičius.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
Individualūs sprendimai veiklos procesų optimizavimui
Skaitmeninės ugdymo priemonės
Eismopolis: pažangus ir vienintelis pasaulyje saugaus eismo miestas vaikams
Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šalies keliuose žuvusių vaikų skaičius sumažėjo 90 proc., sužeistų vaikų – 14 proc. Nors statistika gerėja, tiek valstybės, tiek tėvų prioritetas yra išsaugoti kiekvieną gyvybę, todėl saugaus eismo edukacija yra ypatingai svarbi. Dėl šios priežasties Lietuvos moksleiviai nuo šių metų rugsėjo pradžios buvo pakviesti į virtualų saugaus eismo miestą Eismopolį. Tai smagi, interaktyvi ir vienintelė ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje mokymosi svetainė, paremta unikalia naujove – pavojaus suvokimo testavimu.
Analogų pasaulyje neturintis projektas
„Buvo labai smagu dirbti su BMK – labiausiai patiko profesionalus požiūris į darbą, lankstumas bei iniciatyvumas. Į šį užsakymą nežiūrėta formaliai: visa prie jo prisidėjusi komanda tiesiog „užsikrėtė“ Eismopolio virusu“, – taip apie bendradarbiavimą su BMK kalba projekto užsakovo – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro – direktoriaus pavaduotoja Gitana Viganauskienė.
Kitoks požiūris į Eismopolį ir nebuvo įmanomas. Šis projektas kviečia Lietuvos moksleivius ir mokytojus ne nuobodžiai „kalti“ saugaus eismo taisykles, o keliauti po virtualų miestą, aplankant 24 stoteles. Mokymasis vyksta žaidžiant ir atliekant įvairias užduotis, tačiau, svarbiausia, Eismopolyje taikomas pavojaus suvokimo testavimas. Šis metodas dar niekada nebuvo pasitelktas mokinių edukacijai nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Šis metodas skirtas tikrinti gebėjimą suvokti artėjantį pavojų ir jau naudojamas ne vienoje pasaulio šalyje. Didžiojoje Britanijoje visi, norintys gauti vairuotojo pažymėjimą, privalo išlaikyti pavojaus suvokimo testą. Šalies transporto inžinerijos laboratorija atliko plačios apimties tyrimą ir nustatė vienareikšmišką šio metodo efektyvumą. Išsiaiškinta, kad daugiausia žalos Didžiosios Britanijos keliuose padaro pirmamečiai vairuotojai.
Tyrimas parodė – išlaikiusieji vairavimo egzaminą su pavojaus suvokimo testu, pirmaisiais metais kelyje padarė 5 proc. mažiau avarijų, kuriuose žuvo ar buvo sunkiai sužaloti žmonės. Didžiojoje Britanijoje paskaičiuota, kad viena gyvybė specialiosioms šalies tarnybos kainuoja apie pusę milijono eurų. Akivaizdu, 5 proc. avaringumo sumažėjimas yra itin reikšmingas ir svarbus skaičius. Todėl, BMK projektų vadovo Mindaugo Valinevičiaus teigimu, prie vienerius metus kurto Eismopolio prisidėjo ne tik Lietuvos profesionalai: mokslininkai, pedagogai, psichologai, programuotojų bei kūrybininkų komanda, bet ir Didžiosios Britanijos specialistai.
Pirmoji Eismopolio dizaino versija atsidūrė šiukšliadėžėje
Vykdant projektą, į Didžiąją Britaniją būdavo siunčiami pavojaus suvokimo situacijų scenarijai iš realių Lietuvos vietų, o britai, remdamiesi virtualiais žemėlapiais, sukurdavo 3D animaciją. Tai 0,5–1 minutės trukmės trumpi vaizdo siužetai, reikalaujantys dėmesio, kritinio momento pastebėjimo, eismo dalyvių reakcijos, kai tenka stabdyti, sukti vairą, atlikti kitus veiksmus. Žiūrovas, vos pastebėjęs kylantį pavojų, turi sureaguoti spausdamas pelę ar ekraną. Kadangi Eismopolis yra žaidimas, dalyviai gauna taškų – kuo greičiau įvykdomos užduotys, tuo jų daugiau.
„24 Eismopolio pavojaus suvokimo testo siužetai sukurti pagal tikras Lietuvos vietoves – Vilniaus, Druskininkų, kitų miestų lokacijas. 3D animacija galima lengvai sumodeliuoti bet kokią situaciją – naktį, lietų, sniegą, traktoriaus išvežamą molį ant kelio. Didžiausias iššūkis tik buvo sukurti žmones. Tačiau scenarijus rašėme su didžiausiu malonumu, laukėme, kada pamatysime vaizdo siužetus, o norimas korekcijas britų partneriai atliko itin greitai“, – prisimena projektui vadovavęs M. Valinevičius.
Eismopolis skirtas pedagogams ir 8–14 metų vaikams. Pastarieji, pasak BMK projekto vadovo, ne tik mokymosi priemonėms, bet ir jų pateikimui bei vartotojų patogumui ypač reikli auditorija, todėl svetainė kurta itin atsakingai.
„Eismopolis yra ypatingas. Iš pirmo žvilgsnio, jis atrodo labai paprastas ir nesudėtingas. Ir tai yra pirmoji išskirtinė savybė, kuriai skyrėme ypač daug dėmesio. Siekėme padaryti tokią paprastą naudoti ir draugišką sistemą, kad ją gebėtų valdyti vos skaityti išmokęs vaikas. Todėl sukūrę pirmą temą, iškart pakvietėme Eismopolį išbandyti būrelį vaikų – tikruosius šios svetainės vartotojus. Dirbome su jais individualiai, stebėjome, kaip sekasi atlikti iš anksto paruoštas užduotis, atsakinėti į klausimus. Rezultatai šokiravo”, – atvirauja M. Valinevičius.
Anot BMK projektų vadovo, bandytoji Eismopolio versija vaikams buvo per sudėtinga, todėl, atsižvelgiant į vartotojų galimybes tam tikruose raidos etapuose, nuspręsta pirmąjį dizaino variantą mesti į šiukšlių dėžę ir daryti kitą. Taip gimė naujoji versija: su paprasta ir aiškia struktūra, lengvu registracijos procesu, žaidimo elementais, smagiomis iliustracijomis.
Eismopolis kurs šalies saugaus eismo mokymo politiką
Per pirmąjį Eismopolio naudojimo mėnesį prie svetainės prisijungė daugiau nei 3 tūkstančiai unikalių vartotojų, kurie „aplankė“ skirtingas stoteles (temas) virš 30 tūkst. kartų. Ir nenuostabu – žaidimo taškai, motyvacinės kortelės, galimybė užsidirbti naują vaikštuką, keisti profilio nuotraukas, lyginti save su kitais žaidėjais vilioja vaikus patirti kitokį – inovatyvų bei pažangų saugaus eismo mokymosi būdą.
„Šiuo projektu norime ugdyti ne tik vaikų sąmoningumą, suvokimą, kas yra eismas, jo dalyviai, koks turėtų būti saugus elgesys, kokios didžiausios rizikos. Eismopolis skirtas ir suaugusiųjų edukacijai. Kurdami šį projektą, išsikėlėme tikslą, kad vaikai saugaus eismo galėtų pamokyti ir tėvus: pavojaus suvokimo situacijos yra labai gyvenimiškos, pavyzdžiui, viena jų skirta parodyti, kaip teisingai išlipti iš automobilio prie mokyklos. Pažaidę, mažieji ne tik patys mokės išvengti pavojaus, bet ir perspės suaugusius“, – pastebi M. Valinevičius.
Todėl, apibendrindamas projektą, jo vadovas teigia, kad tai šiuolaikiška, moderni bei vartotojams patraukli mokymo priemonė. Anot M. Valinevičius, Eismopolyje galima ir žaisti, ir sužinoti įdomių faktų: jis naudingas vaikams, jų tėvams bei pedagogams, kuriems dabar daug lengviau sudominti moksleivius saugaus eismo kelyje tema.
Be to, BMK, kartu su partneriais, ne tik įgyvendino kūrybinius bei programinius sprendimus, tačiau ir pritaikė Eismopolį duomenų stebėsenai. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras dabar turi galimybę patogiai sekti ir analizuoti svetainės naudojimo duomenis bei, atsižvelgdamas į statistiką, formuoti tikslesnę saugaus eismo mokymo politikos strategiją.