BMK Vision: didindami pirkėjų saugumą prekybininkai pasitelkia dirbtinį intelektą
Pandemijos skaičiams Lietuvoje vėl prastėjant ir vis plačiau plintant pavojingesnei bei lengviau užkrečiamai delta atmainai Vyriausybė priversta svarstyti neišvengiamą dalies visuomenės veiklų suvaržymų sugrąžinimą. Ypatingai skausmingu vėzdu apribojimų aktyvavimas vėl kirstų fizinę prekybą vykdančio ar paslaugas teikiančio verslo atstovams.
Vis dėlto susitvarkyti su nemenka dalimi problemiškų situacijų prekybininkams gali padėti moderniosios technologijos, kurios suteikia galimybę tęsti veiklą ir pagal griežtus epidemiologinius reikalavimus.
„Net ir pritaikius apribojimus parduotuvių plotui ar jose besilankančių žmonių skaičiui, neįmanoma savaime garantuoti, kad visi pirkėjai vienu metu nesupuls į, pavyzdžiui, mėsos skyrių, kurio dydis gerokai mažesnis nei visų patalpų. Tokioms problemoms spręsti jau ir Lietuvoje diegiamos dirbtinio intelekto algoritmais paremtos sistemos, eliminuojančios žmogiškąsias klaidas ir užtikrinančios saugų srautų parduotuvėse valdymą“, – sako išmaniuosius vaizdo stebėjimo sprendimus teikiančios bendrovės „BMK“ projekto „BMK Vision“ vadovas Vilius Jurgelevičius.
Specialisto teigimu, mokslininkų ir mažmeninės prekybos ekspertų prognozės rodo, kad pasaulis apskritai nebegrįš į prieš „Covid-19“ pandemiją įprastą būseną, tad reikia rasti būdą gyventi naujoje realybėje ne tik dabar, bet ir po metų ar po penkerių.
„Todėl prekybininkams būtina užtikrinti epidemiologiniu aspektu gerokai griežtesnius ir kruopštesnius veiklos vykdymo modelius ne tik šiandien, bet ir ilguoju laikotarpiu“, – pažymi V. Jurgelevičius.
Būtinas saugesnis veiklos modelis
Vienos labiausiai prestižinių pasaulinių verslo vadybos konsultacijų bendrovės „McKinsey“ analizė rodo, kad vartotojai ir popandeminėje eroje išsaugos įpročius, kurie susiformavo per pastaruosius dvejus metus.
Analizėje nurodoma, kad mažmenininkams būtina skirtingų prekybos kanalų integracija, užtikrinant tokias paslaugas, kaip, pavyzdžiui, pirkimas internetu ir atsiėmimas parduotuvėje. Nurodoma, kad neseniai bendrovės atliktos apklausos metu 59 proc. amerikiečių, kurie naudojosi šią paslauga, sakė norintys ir toliau apsipirkti tokiu būdu. O verslo leidinys „Harward Business Review“ apibendrina, kad patobulinta fizinės parduotuvės veikla ir gerai veikiantis skaitmeninis pardavimų kanalas dabar yra svarbiausias derinys prekybininkams.
V. Jurgelevičius taip pat pastebi, kad daugeliui prekybos įmonių perėjimas prie nuotolinio pardavimo kanalų gali užtrukti ir dėl kitų veiksnių: lėšų investicijoms trūkumo, kompetencijų ir/ar personalo stokos, be to, daugybė pirkėjų ir ateityje norės „gyvai“ išvysti galimą pirkinį prieš jį įsigyjant. Visi šie aspektai signalizuoja apie tai, kad mažmenininkams būtina užtikrinti saugias apsipirkimo sąlygas fizinėse parduotuvėse.
„Fizines prekybos vietas turintiems mažmenininkams reikės ilgam prisitaikyti, kad atitiktų gegužę Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistas kovos su pandemija gaires bei atlieptų su tuo smarkiai susijusius pirkėjų lūkesčius. Tai apima ir kaukių dėvėjimą, reguliarų aplinkos dezinfekavimą, reikalingos fizinės erdvės tarp žmonių užtikrinimą, bekontakčių sandorių maksimizavimą, platesnį savitarnos paslaugų diegimą, taip pat darbuotojų bei pirkėjų skaičiaus parduotuvėse kontrolę“, – pažymi specialistas.
Saugumą padeda užtikrinti dirbtinio intelekto technologijos
Prekybos taškuose efektyviai taikomų prevencijos priemonių užtikrinimas svarbus ne tik dėl pirkėjų, tačiau ir dėl būtinybės sukurti saugią aplinką darbuotojams bei garantuoti verslo veiklos nepertraukiamumą. Pastarasis aspektas dažnai sprendžiamas didinant personalo skaičių, tačiau toks pasirinkimas paprastai reiškia gerokai išaugančius pastoviuosius kaštus.
Todėl pandemijos metu prekybininkai ėmė gręžtis į šiuolaikinių technologijų suteikiamą potencialą – įgyvendinti socialinės distancijos ir kitas saugumo taisykles parduotuvėse padeda vaizdo kamerų ir jutiklių duomenis apdorojantis dirbtinis intelektas, kuris ne tik perspėja apie užfiksuotas eiles ar žmonių susibūrimus vienoje vietoje, tačiau gali būti netgi išmokytas nustatyti, ar pirkėjas dėvi kaukę, ar ne.
Anot V. Jurgelevičiaus, išmani vaizdo analizės įranga jau naudojama ir mūsų šalies prekybos vietose. Pavyzdžiui, tokiu principu veikiančią „BMK Vision“ analitikos sistemą su Vokietijos įmonės „Intenta“ trijų matmenų stereoskopiniais vaizdo jutikliais savo klientų aptarnavimo salonuose Lietuvoje įsidiegė viena iš pirmaujančių telekomunikacijų kompanijų.
Sistemoje naudojamos technologijos leidžia automatiškai atpažinti žmones ir objektus, o papildomi algoritmai padeda identifikuoti demografinius parametrus ir jais remiantis skirstyti duomenis arba, pavyzdžiui, perspėti darbuotojus apie pavojus.
Be saugumo užtikrinimo, ši įranga įmonėms suteikia galimybę ir efektyvesniam darbo planavimui bei rinkodaros veiksmams, nes aiškiai parodo, kokiu metu klientų pardavimo vietose būna daugiausia ir kokių poreikių jie turi. Šiuos duomenis taip pat galima integruoti su įmonių naudojamomis verslo analitikos sistemomis.
„Pagrindinis šios įrangos pranašumas prieš tradicinį į parduotuvę įeinančių žmonių skaitiklį yra gebėjimas ne vien primityviai suskaičiuoti į visą prekybos plotą patekusius pirkėjus, bet ir užtikrinti realų taisyklių laikymąsi. Sistema akimirksniu nustato karštuosius parduotuvės taškus ir perspėja apie kylantį pavojų – per didelį žmonių susibūrimą per mažame plote arba eilę kasoje ir panašius atvejus, kurių epidemiologai taisyklėse prekybininkams iš anksto neaprašys“, – paaiškina V. Jurgelevičius.
Technologijų įtaka auga
Eksperto teigimu, augant bet kokio pobūdžio rizikoms prekybininkams nuolatos bus būtina užtikrinti saugią fizinę aplinką ir tai įrodyti pirkėjams. Todėl prekybos taškuose bus taikoma vis daugiau bekontakčių sprendimų, dažniau pasitelkiama speciali dirbtinio intelekto algoritmais paremta programinė įranga, suteikianti galimybę analizuoti pirkėjų įpročius bei efektyviau paskirstyti darbuotojų resursus, taip išvengiant jų trūkumo užsakymų piko metu.
„Tokių didelio masto epidemijų, kaip SARS, Ebolos ar „Covid-19“ atvejai tik įrodo, kad žmonija nuolat rizikuoja susidurti su įvairiausių pavojingų virusų suaktyvėjimu ir staigiu išplitimu dėl socialinių įpročių ir paprasčiausio poreikio gyvam kontaktui. Todėl ši pandemija taip pat yra ir gera proga stabtelėti bei įvertinti pastangas sistemingam sveikatos pavojų eliminavimui, o verslui tuo pačiu ir galimo konkurencinio pranašumo užsitikrinimui“, – teigia V. Jurgelevičius.
Kaip „BMK Vision” savo veikloje naudoja viena iš pirmaujančių telekomunikacijų kompanijų – sužinoti daugiau
Intel RealSense
Intenta
Sewio
Xovis
Lankytojų srautų analitikai „Telia“ pasitelkia „BMK Vision“ sprendimą
Tiksliai stebėti salonų lankytojų srautus, juos analizuoti ir remiantis šiais duomenimis tobulinti vidinių išteklių planavimą bei klientų poreikių užtikrinimą. Išsikėlusi tokius tikslus, integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ieškojo inovatyvaus sprendimo, kuris leistų patikimai vertinti savo veiklą ir efektyvinti darbo procesą. Geriausia išeitimi tapo „BMK Vision“. Tai tiksliais faktais paremtas duomenų analitikos sprendimas, sekantis lankytojų srautus, lankomumo pokyčius, leidžiantis palyginti bei analizuoti informaciją, taip ne tik perplanuojant darbuotojų poreikį, bet ir stebint svarbiausius našumo rodiklius.
Ieškojo patikimos lankytojų srautų analitikos sistemos
„Telia“ buvo svarbu turėti tikslius duomenis apie lankytojų srautus prekybos vietose bei galėti integruoti juos su esama verslo analitikos sistemą bei gerinti personalo išteklių planavimą ir klientų aptarnavimo kokybę remiantis šiais duomenimis.
Telekomunikacijų bendrovės naudojama ankstesnė lankytojų srautų skaičiavimo sistema nebuvo labai naudinga. Duomenys apie lankytojų srautus buvo netikslūs dėl naudojamos pasenusios technologijos, be to, ji pateikdavo tik bendrą lankytojų skaičių. „Telia” ieškojo sprendimo, kuris būtų labai tikslus, o duomenys galėtų būti pateikiami įvairiais intervalais (lankytojų srautas realiuoju laiku, valandomis, dienos pabaigoje ir t. t.), sistemą būtų lengva pritaikoma, plečiama ir integruojama su turima verslo analitikos sistema.
Įdiegtas sprendimas ir rezultatai
Klientui pasiūlytas sprendimas, kurį sudaro BMK sukurta „BMK Vision” analitikos sistema ir „Intenta” S2000 su 3D stereoskopiniais vaizdo jutikliais, sumontuoti prekybos salonuose. Sistemoje naudojamos technologijos leidžia automatiškai atpažinti žmones ir objektus, o papildomi algoritmai padeda identifikuoti demografinius parametrus ir jais remiantis skirstyti duomenis.
Prasidėjęs kaip pilotinis projektas viename salone, dabar “BMK Vision” naudojama 40 atstovybių visoje Lietuvoje.
„Inovacijų naudojimas mūsų veikloje – vienas pagrindinių prioritetų. Šiuo metu šalyje diegiame 5G ryšį, nuolatos tobuliname darbo procesus, buvome ir tarp pirmųjų išbandžiusiųjų „BMK Vision“. Stebėdami, kurią savaitės dieną ir kokiu laiku salonuose turime didžiausią lankytojų srautą, galime perplanuoti personalą, taip tik dar labiau gerindami paslaugų kokybę bei klientų poreikių užtikrinimą. Sistemos teikiamais duomenimis pasitikime, nes jie yra vienas iš mūsų svarbiausių našumo rodiklių (KPI)“, – teigia „Telia“ mažmeninės prekybos vadovė Lina Banzinė
„BMK Vision“:
- Suteikia galimybę greitai priimti sprendimus Covid-19 laikotarpio neapibrėžtumo metu, remiantis tiksliais realaus laiko duomenimis.
- Suteikia galimybę stebėti, kaip kinta lankomumo tendencijos, sezoniškumas, srautai regioninėse atstovybėse, prekybos centruose arba nedirbančiose savaitgaliais.
- Duomenys padeda efektyviau suplanuoti personalo poreikį ir pardavimo salonų darbo laiką.
- Duomenys integruojami į esamą verslo analitikos sistemą ir naudojami kaip papildomi rodikliai šalia pagrindinių verslo KPI.
- Suteikia galimybę lyginti rodiklius skirtingais datų intervalais bei skirtingų parduotuvių veiklos rezultatus.
BMK Vision žiniasklaidoje: tikslūs duomenys leidžia gerinti paslaugų kokybę
Tiksliai stebėti salonų lankytojų srautus, juos analizuoti ir remiantis šiais duomenimis tobulinti vidinių išteklių planavimą bei klientų poreikių užtikrinimą. Išsikėlusi tokius tikslus, integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ieškojo inovatyvaus sprendimo, kuris leistų patikimai vertinti savo veiklą ir efektyvinti darbo procesą. Geriausia išeitimi tapo įmonės „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) siūlomas „BMK Vision“. Tai tiksliais faktais paremtas duomenų analitikos sprendimas, sekantis lankytojų srautus, lankomumo pokyčius, leidžiantis palyginti bei analizuoti informaciją, taip ne tik perplanuojant darbuotojų poreikį, bet ir stebint svarbiausius našumo rodiklius.
Visas straipsnis VZ.LT portale
Nacionalinė švietimo agentūra
EduSensus žiniasklaidoje: Ar šalies mokyklos pasiruošusios integruoti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais?
Šiemet birželį priimta Švietimo įstatymo pataisa numato, jog nuo 2024-ųjų vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais galės mokytis bet kurioje Lietuvos mokykloje. Pastarąją jie galės rinktis esančią arčiausiai namų. Tokiu atveju kiekviena šalies mokykla turės sudaryti tinkamas sąlygas šių moksleivių paruošimui. Tačiau specialistai pastebi – pataisos įgyvendinimas reikalauja nemažai pokyčių mokyklose.
(…)
Tikslai yra, bet trūksta įrankių
Švietimo specialistės vieningai sutaria – integracijos sėkmę nulems ne tik pedagogų paruošimas, bet ir inovatyvių mokymo priemonių naudojimas. Ši metodika jau išbandoma kai kuriose Lietuvos mokyklose. Pernai šalies mokyklas pasiekė pirmoji „EduSensus“ programos versija, kurią Lietuvos rinkai pristatė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK). Programa paremta interaktyviais skaitmeniniais žaidimais, kurie vaikus tinkamai skatina, didina dėmesingumą, atskleidžia visą mokymosi potencialą.
„Šią metodiką jau išbandėme, ir ji palengvino tiek mokytojų pasiruošimą pamokoms bei pastarųjų organizavimą, tiek mokymąsi vaikams. Mokiniai, turintys dėmesio sukaupimo, savireguliacijos, elgesio sunkumų, įvairiapusį raidos sutrikimą, noriai ėmėsi veiklos. Jie taip pat labiau stengėsi laikytis susitarimų, tinkamai elgtis. Tačiau verta pabrėžti, kad šios priemonės – tik dalis sprendimo. Vaikų integracijai sukurta įstatyminė bazė, bet realių pokyčių įgyvendinimo turės imtis pačios mokyklos“, – priduria E.Ruckienė.
Jos teigimu, šiandien reikia ir interaktyvių ugdymo priemonių, ir švietimo pagalbos specialistų, kurių šalies mokyklose trūksta. Pasak E.Ruckienės, antrasis mokytojas arba pedagogo padėjėjas prireikus turėtų būti bet kurioje klasėje.
„Visgi šiandien priešprieša tarp šeimos lūkesčių ir mokyklos galimybių vis dar išlieka ryški. Tėvai rūpinasi, jog vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būtų kokybiškai ugdomi jau dabar, o įtraukusis ugdymas suplanuotas tik nuo 2024-ųjų. Mokykloms tikslai iškelti, tačiau vis dar laukiama įrankių jiems pasiekti“, – papildo ugdymo specialistė.
Visą straipsnį skaitykite: 15min.lt
Keturiose Lietuvos mokyklose išbandytos „EduSensus“ ugdymo priemonės specialiųjų poreikių vaikams
Pasitelkti išmaniąsias technologijas ir užtikrinti dar sklandesnį mokymosi sunkumų bei raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymą. Su tokia vizija šalies švietimo įstaigose išmėginta unikali „EduSensus“ programa. Tikima, jog specialiųjų poreikių vaikų ugdymui skirtas išmanusis sprendimas – skaitmeninių priemonių rinkinys, sudarytas iš įvairių edukacinių žaidimų – gali pakeisti tradicinius ir mažiau veiksmingus mokymo metodus.
Tai rodo ir bandymai: keturiose Lietuvos ugdymo įstaigose jau pritaikytos inovacijos rezultatai optimistiškai nuteikia tiek specialistus, tiek autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčius moksleivius. Pastebėta, jog pasitelkus „EduSensus“ programą, kurią Lietuvai adaptavo bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK), vaikų emocijos bei dėmesio sutelkimas gerėja, motyvacija auga, o savo jėgomis pasitikima labiau.
Čia galite peržiūrėti pilną projekto aptarimą, o jo santrauka pateikiama toliau straipsnyje.
Užpildys edukacijos nišą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė pastebi, kad tokių technologijų integravimas į ugdymo procesą šiandien tampa reikšminga mokinių edukacijos, motyvavimo, aktyvaus įsitraukimo ir dalyvavimo priemone. Ypač – kai kalbame apie specialiųjų poreikių ar neurotipiškų vaikų mokymąsi.
„Inovatyvūs įrankiai leidžia atskleisti ir panaudoti absoliutų vaiko mokymosi potencialą. Tačiau praktika rodo: priemonių, strategijų bei programų, kuriomis būtų galima sklandžiau mokyti specifinio ugdymo reikalaujančius vaikus, šiuo metu trūksta. „EduSensus“ programa tokią nišą geba užpildyti, edukacijos metodus perkeldama į skaitmeninę erdvę. Jos taikymas – itin platus, grindžiamas pažinimui būtinų kalbinių gebėjimų ugdymu, gausiu veiklų ir dalomosios medžiagos kiekiu, papildomomis užduotimis, patraukliu informacijos ir užduočių pateikimu“, – apie „EduSensus“ privalumus kalba G. Šatė.
Anot Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento specialistės Dalios Survutaitės, autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymui būtinos tokios edukacinės strategijos, kurios padėtų mokiniams ir geriau suprasti, ir kokybiškiau įsisavinti jiems pateikiamą informaciją.
„Galima pasidžiaugti, kad situacija kinta. Nacionalinė švietimo agentūra surado partnerį, gebantį sutelkti iniciatyvias ir aktyvias mokyklas, pajėgusias tuojau pat įsitraukti bei išbandyti programą. Nors šį bendradarbiavimą lydėjo tiek iššūkiai, tiek ir atradimai, partnerystė lėmė pokyčius, itin svarbius specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“, – tikina Nacionalinės švietimo agentūros specialistė.
Programoje – virš 3 tūkst. veiklų
„EduSensus“ programos pagrindu tapo Europos disleksijos draugijos viceprezidentės Martos Bogdanowicz rekomendacijos, pagal kurias sukurti interaktyvūs edukaciniai žaidimai, specialiųjų poreikių vaikų mokymui naudojami Norvegijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.
Visą įtraukiajam ugdymui skirtų skaitmeninių mokymo priemonių ekosistemą sudaro virš 3 tūkst. interaktyvių bei papildomų veiklų. Lietuvai adaptuotos „EduSensus“ programos – „Pasiruošimas mokyklai“, „Žodžių žaidimai“, „Logoritmika“ bei „Logo žaidimai“ dalyvavo „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimo“ projekte, kurį koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra.
Specialūs žaidimai skirti pažintinių gebėjimų ir motorikos lavinimui bei kalbos mokymui. Jie žaidžiami užduočių forma bei gali būti atliekami kompiuteryje, interaktyvioje lentoje ar naudojant interaktyvų stalą. Vieni žaidimai plėtoja vaikų žodyną, ugdo gramatiškai rišlią kalbą, lavina loginį mąstymą. Kitos užduotys skatina tarti garsus ir žodžius, moko taisyklingo kvėpavimo, leidžia klausos sutrikimų turintiems mažiesiems „matyti“ savo balsą ekrane. Šios priemonės įtraukiamajai vaikų edukacijai gali būti naudojamos jau nuo 2,5 metų. Programą sudaro ir metodinė medžiaga mokytojams.
Dėmesio sutelkimas išaugo 3 kartus
Keturios Lietuvos mokyklos jau turėjo galimybę išbandyti „EduSensus“ programą. Ši inovacija praėjusiais mokslo metais pasiekė Tauragės Jovarų ir Radviliškio Gražinos pagrindines mokyklas, Jonavos Justino Vareikio progimnaziją bei Vilniaus „Atgajos“ specialiąją mokyklą.
„Šią priemonę naudojome dirbdami su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pradinukais. Pastebėjome, jog sumažėjo prieštaravimų bei atsisakymų atlikti užduotis – tai lėmė aiški programos struktūra. Taip pat be galo teigiamai žaidimai paveikė vaikų emocijas, nuotaika pagerėjo, o mergaitė, kuri bandė įrankius, netgi galėjo mokyti jais naudotis kitus. Taip buvo lavinami įgūdžiai, mažinama atskirtis – nustebome gebėjimu naudotis programa. Vadinasi, ji yra prieinama įvairių poreikių vaikams, labai padidina motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sako Jonavos Justino Vareikio progimnazijos logopedė Edita Ruckienė.
Pašnekovė priduria: dėmesio sutrikimų turintiems mokiniams pastarojo sukaupimas atliekant užduotis pastebimai pagerėjo, o autizmo spektro turinti moksleivė, pradžioje sukaupdavusi dėmesį 10 minučių, po kelių mėnesių dirbti su programa galėdavo pusvalandį. Pasak E. Ruckienės, naudą išskyrė ir pedagogai – naudojant įrankius, tampa lengviau individualizuoti bei ieškoti mokymosi strategijų, praturtinamos kompetencijos, teigiamos emocijos ir bendravimas.
Specialistei antrina Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos atstovė Rūta Kaminskienė, kurios teigimu, programoje yra itin didelis pasirinkimas įvairaus pobūdžio užduočių. Jomis naudodamiesi vaikai su kalbos sutrikimu gali geriau ugdyti reikiamas kompetencijas, pažintinius įgūdžius.
„Išbandėme įrankius, kuriais per individualius logopedinius užsiėmimus įtvirtinamas garsų tarimas žodžiuose, sakiniuose, rišlioje kalboje. Tai ypač naudinga lavinant vaikų fonetinius, fonologinius sutrikimus. Be to, programa labai praverčia ir tuomet, kai sulėtėjusi kalbos raida, yra nežymus kalbos neišsivystymas. Įveikiant šiuos sutrikimus, prireikia labai daug mokomosios medžiagos, o programos galimybės ją rinktis pačia įvairiausia forma išties nustebino“, – dalinasi R. Kaminskienė.
Todėl ne veltui priemonių pritaikymą Lietuvos mokykloms „BMK“ Skaitmeninio turinio kūrimo skyriaus vadovas Vilius Jurgelevičius vadina pasiteisinusiu bei sėkmingu. Anot eksperto, „EduSensus“ potencialas pastebėtas jau senokai, tačiau tokių skaitmeninių priemonių pritaikymas Lietuvoje yra nepigus ir sudėtingas dėl kalbos ypatumų.
„Esame technologų žinovai, bet ne tie specialistai, kurie galėtų šiuos įrankius adaptuoti ugdymui. Todėl labai džiaugiuosi, jog pavyko suburti ekspertų komandą, suvienyti kompetencijas bei paruošti keturias „EduSensus“ dalis. Kol kas – tai tik pati projekto pradžia. Šiuo metu ruošiamos priemonės, apimsiančios ir kitas ugdymo sritis. Tuomet imsimės programos tobulinimo, dar patogesnio naudojimo patirties kūrimo ir tolimesnio pritaikymo.“, – reziumuoja V. Jurgelevičius.