Modernioje visuomenėje inovacijos dažniausiai suprantamos, kaip teigiamas pokytis, ir yra vienas iš pagrindinių socialinių veiksnių, lemiančių visuomenės ryšių ir poreikių pasikeitimus. Pastaraisiais dešimtmečiais terminas „žinių visuomenė“ tapo įprastu apibrėžimu, nes jis aktualizuoja mokymosi svarbą visą gyvenimą. Globalizacija paskatino tarptautinių įmonių plėtrą ir kompleksinių įgūdžių turinčių specialistų poreikį, o jų paprasčiausiai nebuvo. Prie sparčiai besikeičiančių visuomenės poreikių, turėjo prisitaikyti ir švietimo sektorius, nes tie patys lūkesčiai- įsisavinti ir naudoti inovacijas- persikėlė į švietimo sistemą ir auga ypatingai sparčiai.
„Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) Skaitmeninio edukacinio turinio departamento vadovas Vilius Jurgelevičius
Šiuo metu Lietuvoje rengiama „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurios tikslas – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Ja siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymosi sąlygas. Tikslas – geras, tačiau ar suplanuotos lėšos bus nukreiptos pažangos tikslams pasiekti – garantijų nėra. Kaip rodo praktika – lyderystės, žinių, kompetencijų auginimas, pritraukimas bei įveiklinimas edukacijoje – tampa tikru iššūkiu.
Apie inovacijų taikymą edukacijoje kalbamės su UAB „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) Skaitmeninio edukacinio turinio departamento vadovu Viliumi Jurgelevičiumi.
Kodėl svarbu paskatinti inovacijas ir technologijas naudoti ugdymo procese?
Modernioje visuomenėje inovacijos dažniausiai suprantamos, kaip teigiamas pokytis, ir yra vienas iš pagrindinių socialinių veiksnių, lemiančių visuomenės ryšių ir poreikių pasikeitimus. Pastaraisiais dešimtmečiais terminas „žinių visuomenė“ tapo įprastu apibrėžimu, nes jis aktualizuoja mokymosi svarbą visą gyvenimą. Globalizacija paskatino tarptautinių įmonių plėtrą ir kompleksinių įgūdžių turinčių specialistų poreikį, o jų paprasčiausiai nebuvo. Prie sparčiai besikeičiančių visuomenės poreikių, turėjo prisitaikyti ir švietimo sektorius, nes tie patys lūkesčiai- įsisavinti ir naudoti inovacijas- persikėlė į švietimo sistemą ir auga ypatingai sparčiai.
Anksčiau švietimo sistema buvo paremta žmonių mokymu daryti (ir gerai daryti) konkrečią funkciją. Dabar švietimo tikslas yra kur kas platesnis – užtikrinti, kad mokinys įgytų įgūdžius, leisiančius jam laisvai naviguoti, orientuotis ir prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Šiuolaikiniai mokytojai, perteikdami žinias, sprendžia ir jų pritaikymą laiko perspektyvoje: nes konkrečios žinios bus suskaitmenintos ir automatizuotos. Todėl šie, santykinai lengvai išmokti įgūdžiai, ateityje mokiniui duos mažiausiai vertės. Taigi, dabar švietimas orientuotas ne į knygos turinio žinojimą, bet į žinių pritaikymą skirtingose situacijose. Tai skatina edukacijai koncentruotis į kūrybiškumą, kritinį mąstymą, socialinius ir emocinius įgūdžius, problemų sprendimą. Prie modernios visuomenės pritaikytas švietimas motyvuoja mokinius mąstyti apie įvairias karjeros galimybes bei būdus, kaip komunikuoti ir dirbti kartu.
Kokiose švietimo srityse labiausiai padėtų inovatyvūs sprendimai?
Galėčiau išskirti tris pagrindines sritis, kuriose turėtų būti pritaikomos inovacijos švietime:
- mokymo įrankiai, praktikos bei metodologijos;
- pedagogų darbo kokybės kėlimas ir karjeros tobulinimo galimybės;
- mokyklų, kaip organizacijų, tobulinimas, keičiant jų struktūras.
Iš esmės dauguma mūsų laikmečio švietimo inovacijų yra materialūs daiktai, kompiuteriais paremtas mokymasis bei internete talpinami mokymo ištekliai. Tai tapo nauja realybe, be kuriuos šiuolaikiniai mokiniai mokymo sistemos net negalėtų įsivaizduoti.
Naujos turinio pateikimo galimybės įneša gyvumo į klases ir padeda mokiniams, turintiems skirtingus mokymosi būdus, lengviau įsisavinti turinį. Kompiuterinės technologijos suteikia galimybę greičiau surasti reikiamą informaciją ir ugdyti kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Komunikacijos įrankiai šiuo metu mums leidžia realiu laiku bendrauti su visu pasauliu, o MOOC (angl. Massive open online course) turėti didžiausių pasaulio universitetų dėstytojus ir jų žinias tiesiog savo telefone ar kompiuterio ekrane visada, kada tik reikia.
Žinoma, nereikia technologijų vadinti panacėja švietimo iššūkiams spręsti. Technologijos švietime, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, visų pirma, padeda didinti efektyvumą. Tačiau yra ir kita pusė, dar svarbesnė – tai teoriniai pedagogikos, psichologijos pagrindai ir įvairios mokymo metodikos. Bėda yra ta, kad šioje švietimo dalyje pokyčiai vyksta kur kas lėčiau. Net ir viena pažangiausių Suomijos švietimo sistema remiasi ne revoliucinėmis idėjomis, o JAV ir UK universitetuose ugdytų akademikų XX a. parašytomis pedagogikos ir psichologijos teorijomis. Apibendrinant, švietimo inovacijos gali būti sėkmingos tik tada kai technologiniai sprendimai yra susieti su efektyvia pedagogine teorija.
Su kokiomis kliūtimis susiduriama, norint paskatinti inovacijas ir technologijas naudoti ugdymo procese?
Jei žiūrėsime į formalų švietimą, kaip vientisą sistemą, atsakingą už valstybės piliečių edukaciją, suprasime, kad visos sistemos dalys yra stipriai tarpusavyje susijusios ir priklausomos viena nuo kitos. Pirma, švietimas yra didelė socialinės sistemos dalis, kurią veikia tos šalies tradicijos, vertybės, įstatymai ir kita. Todėl labai svarbu, kalbant apie švietimo inovacijas, apimti ir kontekstą, kuriame ši sistema yra. Antra, gerai žinoma, jog aukštasis ir bendrasis ugdymas lėtai priima inovacijas dėl daugybės priežasčių. Aukštasis mokslas yra kompleksinis ir reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, todėl jį padaryti produktyvesnį – sudėtinga. Tuo tarpu vidurinis mokslas šiuo metu labiau sutelktas į rūpinimąsi saugia aplinka ir gera jausena mokykloje, nei pasiruošimu tolimesniam žinių taikymui gyvenime. Nesvarbu apie kokias inovacijas kalbėtume – ar tai būtų technologiniai sprendimai, ar metodologijos, naujos instrukcijos – visoms inovacijoms reikia laiko ir erdvės eksperimentams, taip pat aukštos tolerancijos neapibrėžtumui ir klaidoms.
Inovacijas geriausiai apibūdina šie žodžiai: rizika, kūrybiškumas ir eksperimentavimas. Ar šie žodžiai jums siejasi su šiandienos mokykla ar universitetu?
Kokias inovatyvias tendencijas matote švietime?
Turbūt didžiausią įtaką visoms anksčiau minėtoms sritims (įrankiams, pedagogų kvalifikacijai ir organizacijų veiklos tobulinimui) daro dirbtinis intelektas (DI) plačiąja prasme. Jei kalbėtume konkrečiau – švietime jau dabar įvairiomis formomis labai plačiai naudojamas mašininis mokymas (angl. Machine learning), didžiųjų duomenų analitika (angl. Big data) bei duomenų kasyba (angl. Data mining). Pavyzdžiui, šiuo metu ypač pastebima, jog įvairios mašininio mokymo technikos yra pritaikomos edukacinio turinio platformose, kuomet sistema geba pati rekomenduoti mokiniui, kokios srities ir lygio uždavinius jis turi spręsti, norėdamas pasiekti norimus tikslus. Mokytojui tai padeda efektyviai išnaudoti laiką, nes technologijos geba ištaisyti moksleivių darbus ir pateikti rekomendacijas, kokius mokymo metodus geriau naudoti, dirbant su konkrečiu moksleiviu. Mes tai vadiname personalizuotu mokymu, o to negalėtume efektyviai daryti be dirbtinio intelekto.
Instituciniame lygmenyje, labai tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau pradės naudoti dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, įspėjančias apie mokinio žinių lygio ir motyvacijos pasikeitimus. Žinant mūsų šalies demografinę situaciją, šios sistemos padėtų institucijoms laiku priimti reikiamus sprendimus. Greitai ir efektyviai veikti, kad moksleivio akademiniai pasiekimai ir emocinė savijauta visada būtų gera ir jis neiškristų iš ugdymo sistemos.
Kaip virtualios realybės integravimas gali praturtinti įprastą mokymosi procesą?
Kalbant apie inovacijas švietime, negalima nuošalyje palikti sparčiai tobulėjančios naujos medijos formos – virtualios realybės. Sąmoningai sakau, kad tai – inovacija, galinti daug daugiau, nei įsivaizduojame. Dabar daug kas į virtualią realybę žiūri tik per techninę prizmę ir kalba apie įvairius ant galvos dedamus įrenginius, jų ergonomiškumą, technologinius aspektus ir antrame plane palieką turinį.
Švietimo kontekste virtuali realybė, visų pirma, yra nauja medijos forma, kuri padeda mokiniams geriau suprasti demonstruojamas sąvokas, atlikti simuliacijas, kurių realiame pasaulyje nebūtų įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, pademonstruoti fizikines jėgas ir jų įtaką. Yra atlikta gausybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog perkėlus dalį veiklų į virtualią realybę – mokiniams ženkliai pakyla motyvacija, pažintiniai gebėjimai, susiję su erdvinės ir vaizdinės informacijos supratimu, taip pat emociniai įgūdžiai, susiję su streso valdymu.
Šiuo metu mokytojas gali savo kabinete turėti virtualią gamtos mokslų laboratoriją, su vaikais persikelti į bet kurią pasaulio vietą, gal net pora šimtų metų atgal, ir atlikti užsienio kalbos pokalbio simuliaciją kavinėje, besimokant naujų kalbų. Šios srities galimybės yra beribės ir bus įdomu stebėti, kaip jos vystysis ir kaip mokyklos jas pritaikys praktikoje.
Kokių kompetencijų reikia komandai, kuriančiai ateities sprendimus?
Mūsų komandoje dirba proaktyvūs žmonės. Jie prisiima iššūkius ir atsakomybę.
Kurdami edukacinį turinį visuomet bendradarbiaujame su konkrečios srities ekspertais – akademikais, logopedais ir psichologais. Moksliniai vadovai yra atsakingi už turinį, o įgyvendinimas tenka BMK skaitmeninio turinio komandai.
Dirbant didelėje neapibrėžtyje komandos nariai turi turėti ne tik žinių, bet ir „stuburą“, mokėjimą pasakyti „ne“, gebėjimą greitai persiplanuoti bei prisitaikyti prie pakitusio poreikio. Komandos nariams svarbu turėti gebėjimą dirbti neapibrėžtyje ir jaustis emociškai gerai, jei nežino iki galo, koks bus rezultatas. Tokios komandos vadovui svarbu suteikti galimybę jos nariams eksperimentuoti, teisę suklysti ir rasti tinkamiausią sprendimą. Tai kelia iššūkių efektyvaus laiko valdymo prasme, tačiau inovacija be rizikos – neįmanoma.
Kita skaitmeninio turinio vystymosi „stotelė“ bus VR/AR (virtuali/papildyta) realybė. Todėl ypač stipriname komandos kompetencijas, domėdamiesi šia vaikų ugdymo medijos forma.
Kokios laukia ateities tendencijos?
- Pandemija išmokė visus pažinti virtualias aplinkas, o toliau seks poreikis kuo geriau įvaldyti šiuos mokymo metodus ir auginti kuo gilesnes jų naudojimo kompetencijas.
- Daugės skirtingų virtualios realybės platformų ir kanalų, todėl atsiras poreikis turėt vieną unifikuotą formatą, kuris bus naudojamas tarp platformų. Matant kitų technologijų raidą, ateityje turėtų kurtis atviro kodo (anlg. Open Source) tipo technologijomis paremtos platformos, kuriomis mokykloms būtu daug paprasčiau naudotis.
- Didieji duomenys (angl. Big Data) ateis į mokyklas, pagal kuriuos bus galima analizuoti mokinių elgseną, numatyti tendencijas, konkretaus mokinio pasiekimus ir ekstremumo taškus, eliminuojant šališkumo faktorių.
- Mašininis mokymasis ir duomenų gavyba ( angl. Data mining) palengvins kalbų mokymąsi, kuomet mokinys galės turėti visą pasaulio informaciją savo gimtąja kalba, tad reikės naujų įgūdžių tokiam informacijos kiekiui apdoroti ir pritaikyti.
- Valstybei bus svarbu turėti duomenis, kuriais remiantis, galėtų priimti duomenis grįstus sprendimus dėl švietimo sistemos politikos. Šią informaciją bus įmanoma turėti vis plačiau taikant inovacijas švietimo srityje. Tai ypač bus aktualu, formuojant švietimo politiką ir planuoti resursus ateičiai.
- Virtualios (VR) ir papildytos realybės (AR) pritaikomumo proveržis stebimas visuose segmentuose, ypač versle. Tai duos impulsą ir kitoms sritims pradėti naudoti ir taikyti tai, kas taupo ar efektyvina kaštus, padeda pasiekti geresnių rezultatų ir veda link modernesnės visuomenės, gebančios įsisavinti informaciją iš to laikmečio medijos formų ir kanalų.
