Skaitmeninis turinys Archives

Technologijos, kultūra ir gastronomija – trys elementai, kuriuos suderinus galima sukurti ne tik įspūdį, bet ir emocinį ryšį su lankytoju. Būtent toks buvo Salų dvaro restorano erdvėje įgyvendintas vaizdo projekcijų sprendimas – interaktyvi instaliacija, kurioje vakarienės stalas tampa scena, o projekcija – istorijos pasakotoja.

Sensorinė kelionė per istoriją

Ši unikali instaliacija kviečia lankytojus ne tik pasimėgauti autentiškais valgiais, bet ir patirti Salų dvaro istoriją visais pojūčiais. Projekcija pradeda veikti dar prieš patiekalų pateikimą – tai tarsi preliudija į vakaro temą. Vakarienė tampa ne tik kulinarine, bet ir kultūrine patirtimi, kurioje susipina rega, klausa, skonis ir emocijos.

Trys sinchronizuoti aukštos raiškos (net 4800×1200 px) projektoriai perteikia vientisą vaizdą ant specialiai pritaikyto valgomojo stalo paviršiaus. Naudota edge blending technologija leidžia suderinti skirtingus vaizdo šaltinius taip, kad galutinis rezultatas būtų be siūlių, šviesus ir vizualiai vientisas.

Stalo projekcija – kaip gyvas pasakojimas

Projekcijos turinys sukurtas dvimatės animacijos forma, įkvėptas senųjų grafikos raižinių stilistikos. Jame atgyja Salų krašto legendos ir dvaro istorija – nuo didikų šeimų gyvenimo iki jų kultūrinio palikimo, kuris formavo vietos tapatybę. Istorijos detalumą dar labiau sustiprina itin aukšta vaizdo kokybė bei profesionaliai įgarsintas pasakojimas.

Animuotas pasakojimas pateikiamas stilistiškai nuosekliai ir įtaigiai – kiekvienas kadras sukurtas taip, kad perteiktų atmosferą, laikmečio nuotaiką bei simbolinius elementus. Žiūrovas tampa istorijos dalyviu – ne pasyviu stebėtoju, bet aktyviu patiriančiuoju.

Technologija kultūriniam kontekstui

Ši instaliacija yra puikus pavyzdys, kaip moderniosios technologijos gali darniai įsilieti į istorinius kontekstus. Sprendimas ne tik išlaiko dvaro autentiką, bet ir praplečia jo galimybes – atveria naujus horizontus edukacijai, teminiams renginiams, interaktyviems turiniams ar net gastronomijos menui.

Projekcija tampa lankytojų traukos centru, padidina įtraukumą ir sustiprina bendrą dvaro įvaizdį kaip šiuolaikiško kultūrinio traukos taško. Tai – daugiau nei vizualinis efektas. Tai – emociją sukurianti patirtis, kurią norisi fotografuoti, filmuoti ir dalintis.

Slaptas akcentas smalsiems lankytojams

Beje, šioje instaliacijoje slypi dar viena subtili detalė – slaptas trečias projekcijos taškas. Jį pastebės tik tie, kurie neapsiribos žvilgsniu į lėkštę, bet žvalgysis aplink save. Ši detalė suteikia potyriui papildomo žaismingumo, paskatina atradimų džiaugsmą ir įtraukia lankytoją dar labiau.

Daugiau nei vakarienė

Salų dvaro interaktyvi instaliacija – tai daugiasluoksnė patirtis, kurioje technologijos įprasmina kultūrinį pasakojimą, o istorija tampa šiuolaikiškai aktuali. Vakarienė čia virsta kelione laiku – tokią patirtį sunku pamiršti.

Rekomenduojame apsilankyti ir patirti šį projektą gyvai – tiek dėl jo kūrybinio turinio, tiek dėl subtilaus technologinio išpildymo.

Technologijų entuziastas: „Kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą“

Technologijų entuziastas, aukščiausio lygio tarptautinius laurus skinančios Lietuvos moksleivių robotikos bendruomenės „Lituanica X“ vadovas, robotikos lygos įkūrėjas Algirdas Augustaitis įsitikinęs: kiekvienas vaikas iš prigimties yra inžinierius ir kūrėjas. Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.

Maži vaikai nuolat kažką konstruoja, dėlioja, stato pilis ar bokštus. Tačiau laikui bėgant, kiti interesai bei veiklos užvaldo jų dėmesį, ir jie liaujasi kurti. Kodėl tai įvyksta, ar tėvai ir pedagogai gali užkirsti tam kelią, kodėl kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą, kaip išmokyti programuoti be kompiuterio – apie visai tai pokalbis su keturių vaikų tėčiu, verslininku, netikėtai pasukusiu į robotikos ir neformaliojo ugdymo kelią.

Nors vaikystėje bei paauglystėje A.Augustaitis domėjosi technika ir elektronika, tačiau labiau iš teorinės, o ne praktinės pusės. „Žinoma, dviratį išardyti ir vėl surinkti ar padėti tėčiui remontuoti automobilį tikrai mokėjau. Bet žaidžiau šachmatais, dalyvavau varžybose, tad laisvo laiko nelabai turėjau. O konstravimu domėjausi skaitydamas specializuotus konstruktoriams ir modeliuotojams skirtus žurnalus“, – pasakoja jis.

Baigęs mokyklą. A.Augustaitis pasirinko teisės mokslus, vėliau pasuko į verslo sritį. Gyvenimas gal būtų ir toliau tekėjęs ramia vaga, tačiau vieną dieną, prieš daugiau nei septynerius metus, iš penktoko sūnaus išgirdo prašymą: „Tėti, nupirk man LEGO robotikos rinkinį.“ Nupirkti neužteko, teko sukti galvą, kaip geriau jį panaudoti vaiko lavinimui.

„Supratau, kad norint išlaikyti sūnaus domėjimąsi robotika, didinti jo motyvaciją ir norą tobulėti reikalinga varžybinė veikla. Tiesiog tokie yra šiuolaikiniai vaikai – žaidybiniai elementai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Pasidomėję, kokios varžybos vyksta, nusprendėme su sūnumi kurti komandą“, – apie tai, kaip Vilniaus jėzuitų gimnazijoje 2018 m. atsirado pirmoji iš keturių vaikų sudaryta „Lituanica X“ komanda, dalinasi A.Augustaitis. Taip prasidėjo robotikos bendruomenės kūrimo kelionė, kuri ilgainiui virto pagrindine veikla.

Išgyvenusi nelengvą pandemijos laikotarpį, 2022 m. „Lituanica X“ tapo Lietuvos čempione ir pelnė teisę atstovauti šaliai pasaulio čempionate JAV, kur buvo įvertinta už roboto dizainą. Stulbinanti sėkmė įkvėpė siekti daugiau – tais pačiais metais Ženevoje komanda iškovojo pergalę pasaulio robotikos olimpiadoje. Vėliau sezoną praleidę Nyderlandų robotikos lygoje, jie nusprendė nacionalinę lygą įsteigti Lietuvoje. O štai šių metų gegužės 10 d. Vilniuje vyks visus mokslo metus trukusio robotikos čempionato „Robot Games“ super-finalas, tai pirmos tokio tipo varžybos Lietuvoje.

Ekranų laiką reikia riboti, o mokytis programuoti galima ir be kompiuterio

Nors A.Augustaitis yra vienas didžiausių technologijų entuziastų Lietuvoje, jis ragina tėvus ir pedagogus riboti vaikų laiką prie ekranų. „Jaunimo gyvenime ekranų neišvengsime, vaikai visa galva į juos pasinėrę, ir be abejo, yra tame ir teigiamų dalykų. Tačiau visgi ekranų naudojimo laiką skatinu, kiek tik įmanoma, sumažinti. Ypač kalbant apie mokymosi procesą, mokyklą. Turime atlaisvinti vaikų ir paauglių rankas vadinamajam „rankų darbui“, o mintis ir galvas – kūrybai. Kalbant apie robotiką, pirmas žingsnis turi būti roboto konstravimas be programavimo. Pasiėmus detales, varžtukus, laidukus ar atsuktuvą – tiesiog savo rankomis sukonstruoti robotą“, – dalijasi robotikos fanas.

Lygiai taip pat – net ir programuoti galima mokintis be kompiuterio. „Daugelis įsivaizduoja, kad programavimas neatsiejamas nuo ekranų, tačiau tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, stalo žaidimas „Robot City“, leidžia vaikams mokytis programavimo pagrindų be kompiuterio, žaidžiant ir praktiškai pritaikant algoritmus“, – paaiškina A.Augustaitis.

Taivano pedagogikos universiteto mokslininkės prof. dr. Ting-Chia Hsu sukurtas ir Vilniaus universiteto prof. dr. Valentinos Dagienės adaptuotas „Robot City“ žaidimas moko vaikus kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis.

Anot A.Augustaičio, programavimas ir algoritminis mąstymas nėra susijęs tik su technologijomis – tai gebėjimas struktūruotai spręsti problemas ir kurti sprendimus. Šie įgūdžiai bus reikalingi ne tik IT srityje, bet ir medicinoje, inžinerijoje, versle ar net meno srityse. Tie, kurie geba suprasti ir pritaikyti technologijas, turi platesnes karjeros galimybes.

Komandos „Lituanica X“ vadovas įsitikinęs, kad dėl dirbtinio intelekto revoliucijos robotika taps gyvybiškai svarbiu dalyku pasauliui, valstybei ir ekonomikai.

„Žiūrint, kokiu sparčiu tobulėja robotai apima šiek tiek bauginantis jausmas, kad mokslinė fantastika jau dabar virsta realybe, ir niekas nežino, kur tai mus nuves. Tačiau viena aišku: turime gebėti adaptuotis ir ugdyti naujus įgūdžius. Robotiką drąsiai vadinu naujosios epochos matematika. Kaip dabar nekvestionuojame būtinybės, kad kiekvienas vaikas turi įsisavinti pagrindinius matematikos principus, taip jau netolimoje ateityje robotika taps bendrųjų mokymo programų dalis.

Kiekvienas vaikas nuo penktos klasės turės būti pajėgus pats sukonstruoti funkcionalų robotą ir jį suprogramuoti, o aukštesnėse klasėse – šį įgūdį tobulinti“, – savo vizija dalijasi A. Augustaitis.

Tačiau, ką daryti dabar, kol dar šito nėra, o tėvai ar pedagogai norėtų paskatinti vaikus domėtis robotika, programavimu, inžineriniais mokslais?

„Rekomenduočiau pradėti nuo paprastų ir prieinamų priemonių, tokių kaip edukacinės programėlės ar žaidimai, skatinantys loginį mąstymą. Taip pat verta ieškoti vietinių robotikos būrelių ar stovyklų, kur vaikai galėtų praktiškai susipažinti su technologijomis. Svarbiausia – palaikyti vaikų smalsumą ir skatinti juos tyrinėti bei mokytis per žaidimą. Nepamirškite ir varžybinio elemento: vaikams to reikia“, – šypsosi „Lituanica X“ vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad būtent 5-6 klasėje vaikai, natūraliai mėgę konstruoti ar kurti, nustoja tai daryti. „Galbūt pradeda manyti, kad tai pernelyg vaikiškas užsiėmimas, galbūt pasineria į kitas populiarias veiklas, būrelius ar tuos pačius ekranus. Bet kaip aš mėgstu sakyti, vaikuose slypi milžiniškas potencialas, ir kiekvienas vaikas yra neatrastas deimantas, turintis savitą talentą. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga padėti tą deimantą surasti ir jį puoselėti“, – apibendrina A. Augustaitis.

BMK ir „Bebras“ – draugystė, kuri tęsiasi nuo pat pradžių!

BMK pristato: Taivano ir Lietuvos mokslininkių sukurtas žaidimas mokys programuoti be kompiuterio

Lietuvoje pristatytas inovatyvus, edukacinis stalo žaidimas „Robot City“, kuris padeda mokytis programavimo ir lavinti algoritminį bei informatinį mąstymą be kompiuterio. Šį tarptautinį pripažinimą pelniusį žaidimą sukūrė Taivano pedagogikos universiteto mokslininkė prof. dr. Ting-Chia Hsu. Prie lietuviškosios žaidimo versijos adaptacijos prisidėjo Vilniaus universiteto mokslininkė, ne vieną apdovanojimą pelniusi prof. dr. Valentina Dagienė, tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“, kuris ką tik atšventė dvidešimtį, sumanytoja ir įkūrėja. Lietuvišką žaidimo versiją išleido „Biznio mašinų kompanija“ (BMK).

Anot Viliaus Jurgelevičiaus, BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovo, programavimo ir informatinio mąstymo įgūdžiai tampa būtinybe šiuolaikiniame pasaulyje, todėl juos būtina pradėti ugdyti kuo anksčiau.

Technologijų plėtra, tokia kaip automatizacija ir dirbtinio intelekto diegimas įvairiose srityse, skatina ruoštis ateičiai, kuri vis labiau priklausys nuo technologijų. „Vaikai, mokydamiesi informatinio mąstymo, tampa ne tik vartotojais, bet ir kūrėjais – jie įgyja įrankius kurti naujas technologijas, vystyti inovatyvius projektus ir dar mokyklos suole pradėti savo verslą. Šie įgūdžiai gali būti pritaikomi įvairiose srityse – nuo medicinos iki meno“, – pabrėžia V. Jurgelevičius.

Dviejų profesorių bendras darbas

Taivanui 2019 m. pradėjus įgyvendinti naują informacinių technologijų mokymo programą mokyklose, mokymosi inovacijų ekspertei Ting-Chia Hsu iš Taivano pedagogikos universiteto kilo idėja sukurti žaidimą, kuris paskatintų jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus mokytis programavimo tiesiog žaidžiant ir net nenaudojant kompiuterio.

„Žaidimo veiksmas vyksta imituotame ateities pasaulyje, kuriame robotai atlieka kasdienes užduotis, pavyzdžiui, statybų darbus mieste. Praleidau daugybę laiko, net ir vėlyvais vakarais, tobulindama kortelių scenarijus, kad užduotys būtų įdomios ir naudingos. Mano vaikai buvo vieni pirmųjų žaidimo testuotojų – jų entuziazmas ir noras laimėti leido nuspėti, kad šis žaidimas taps itin populiarus,“ – pasakoja taivanietė mokslininkė Ting-Chia Hsu.

Žaidimo esmė – mokytis kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis. Žaidimas ugdo loginį mąstymą, planavimo, strategijos kūrimo gebėjimus ir bendradarbiavimo įgūdžius. „Šio stalo žaidimo mokomąją galią pagrindžia ir moksliniai tyrimai. Mokslininkai nustatė, kad „Robot City“ reikšmingai prisideda prie informatinio mąstymo ir programavimo įgūdžių ugdymo. Netgi dar daugiau – žaidžiantys šį žaidimą vaikai geriau perpranta programavimo konstrukcijas ir geriau pasirengia programavimo mokymuisi, tai patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas“, – tvirtina Vilniaus universiteto prof. dr. V. Dagienė.

Abi mokslininkės – prof. Ting-Chia Hsu ir prof. V. Dagienė – glaudžiai dirba ir toliau kartu tobulindamos „Robot City“ bei kurdamos naujas užduotis, skirtas ugdyti informatinį mąstymą įtraukiant dirbtinio intelekto konstruktus. Kitais metais planuojama šį žaidimą susieti su „Bebro“ konkursu ir parengti išplėstinę versiją, papildytą naujomis veiklomis.

Moko ne tik programuoti, bet ir bendradarbiauti

Taivane „Robot City“ pripažintas ir oficialia mokymo priemone – jis įtrauktas į Taivano privalomojo švietimo informacinių technologijų mokymo programą.

Informatikos mokytoja, švietimo ekspertė Jūratė Valatkevičienė džiaugiasi, kad informatinio ugdymo srityje itin pažengusio Taivano metodika skinasi kelią ir Lietuvoje. Žaidimą praktiškai išbandžiusi mokytoja sako, kad naudos jį kartu su 3-4-ų klasių mokiniais ugdant informatinį mąstymą.

„Didelis šios priemonės privalumas, kad ji skatina grupinį darbą ir bendradarbiavimą: vaikai komandose tariasi ir ieško bendrų sprendimų. Tačiau taip pat komandos varžosi tarpusavy, o tai įneša smagumo ir žaismingumo, skatina mėgautis procesu“, – dalinasi J. Valatkevičienė.

Lietuvišką stalo žaidimo „Robot City“ gali įsigyti tiek mokyklos, tiek šeimos. Mokytojams bus rengiami specialūs mokymai, seminarai, kuriuose bus aiškinama, kaip efektyviausiai integruoti šį mokomąjį žaidimą į įvairių dalykų pamokas. Žaidimas yra keturių lygių, taip pat galima pasirinkti įvairaus sudėtingumo žaidimo lentą, todėl jį gali žaisti ir pradinukai, ir vyresniųjų – 5-10 klasių – mokiniai.

Kelionė laiku: inovatyvūs BMK sprendimai Radvilų rūmų dailės muziejuje

LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus lankytojus kviečia į unikalią iš Ukrainos atvežtų kūrinių ekspoziciją „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“. UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) sukurtomis audiovizualinėmis bei multimedinėmis priemonėmis kiekvienas parodos lankytojas asmeniškai nukeliamas į meno šedevro sukūrimo kontekstą – jis vienumoje susitinka su Nyderlandų portretisto nutapytais šv. Luko bei šv. Mato atvaizdais.

Kiekvienam lankytojui individualiai rodoma paroda Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Unikaliai patirčiai sukurti buvo suprojektuotas specialus kambarys, kuriame lankytojas pasijunta lyg teatre vienam žmogui. Kambaryje 3 lazeriniai projektoriai projektuoja vaizdą ant 3 sienų ir lankytojui sukuria virtualaus pasaulio įspūdį.

„Pagrindiniai iššūkiai įgyvendinant Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno idėją, buvo sukurti įdomų ir įtraukiantį pasakojimą, kuriame lankytojas galėtų 15 minučių pamiršti kasdieninę rutiną bei vargus, – teigia Vilius Jurgelevičius, BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas. – Siekdami lankytoją užburti ir perkelti į XVII a. Nyderlandų laikotarpį sukūrėme įsivaizduojamą Harlemo miestą 3D erdvėje su tipine Nyderlandų architektūra. Taip pat turėjome iššūkį miestą apgyvendini: sukūrėme nemažai to laikmečio 3D žmonių modelių, kurie vaikštinėja, prekiauja, važinėja vežimais.“

Jausmą, kad parodos lankytojas nukeltas į F. Halso laikotarpį, sustiprina ir rodomi autentiški to laikotarpio miesto fragmentai, gatvės su kanalais. Šiam įspūdžiui sukurti BMK panaudojo preciziškai atkurto XVII a. Haarlem miesto modelį.

Drąsus užsakovas – unikalus projektas

Anot V. Jurgelevičiaus, bene didžiausias iššūkis buvo realiu laiku ekspozicijoje parodyti vienumoje šedevrais besižavinčio lankytojo portretą, kuris nutapomas F. Halso stiliumi. Šiam tikslui pasiekti lankytojas, prieš patenkant į ekspoziciją, yra nufotografuojamas. O po to, kol apžiūrinėja ekspoziciją, jo veidą dirbtinis intelektas (DI) sugeneruoja kaip portretą. Jį pagrindinis veikėjas F. Halsas atneša ir parodos lankytojui.

„Vienas pagrindinių iššūkių kuriant skaitmeninį turinį buvo trumpas įgyvendinimo terminas – pusmetis. O diegdami technologijas susidūrėm su ypatingais reikalavimais, nes tai darėme paveldo pastate, kur eksponuojami brangūs paveikslai ir keliami labai aukšti reikalavimai patalpų įrengimui bei medžiagiškumui. Todėl, pavyzdžiui, buvo pirkti specialūs ekranai, be toksiškų PVC medžiagų, kurios nekenkia paveikslų dažams. Taip pat buvo automatizuota nemažai skirtingų sistemų – apšvietimas, užuolaidos, multimedijos turinys, įrangos valdymas, DI generavimas, – kurios turėjo veikti preciziškai tiksliai, kad gautume potyrį, kurį dabar turime“, – pasakoja V. Jurgelevičius.

Tai ne pirmas toks BMK projektas, kuriame panaudotos įvairios šiuolaikinės technologijos. Tačiau, pasak V. Jurgelevičiaus, vertinant užduoties kompleksiškumą, tai buvo pirmas tokio dydžio projektas, kuriame padaryta viskas nuo idėjos iki pateikimo lankytojui: technologijų diegimas, turinio kūrimas ir tik atskiros nedidelės užduotys buvo patikėtos subrangovams.

„Nuolat ieškome naujų turinio pateikimo formų, eksperimentuojame ir keliame kvalifikaciją. Tai tik maža dalis idėjų, kurias pavyko realizuoti sutikus drąsų užsakovą“, – teigia BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas.

Išskirtinis ir aktualus dėl technologijų inovatyvumo

„Projektas išskirtinis ir aktualus pirmiausia technologijų inovatyvumu, DI panaudojimu, kuris ne tik pažangus technologiškai, bet ir paliečia šiuo metu vis svarbesnę DI pritaikymo meninėje kūryboje problematiką. Todėl labai svarbus pagarbus, neužgožiantis skaitmeninių technologijų santykis su originaliu meno kūriniu, ko ir siekta šioje ekspozicijoje, – teigia Justina Augustytė, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė. – Dar vienas išskirtinis šio projekto aspektas – tarpdiscipliniškumas. Vienoje ekspozicijoje sujungiami skirtingi pasakojimo būdai ir priemonės (menotyros, teatro, kino, animacijos ir kompiuterinių žaidimų, garso ir kt.) sukuria estetiškai, intelektualiai ir emociškai praturtinančią patirtį. Tad šis projektas atspindi aktualiausias šiuolaikinės muziejininkystės tendencijas ir kryptis, o teigiama jo rengimo patirtis neabejotinai paskatins plėsti įprastas muziejinio pasakojimo formas, drąsiau taikyti inovatyvius sprendimus ir taip skatinti auditorijas pažinti kultūrą įvairiais mažiau tradiciniais formatais.“

Anot LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorės, naujosios technologijos sustiprina apsilankymo muziejuje patirtį, skatina įsitraukimą, išplečia edukacijos galimybes, padėdamos įtaigiai atskleisti pristatomus eksponatus ir jų kontekstą lankytojams, ypač jaunesnio amžiaus, kurie užaugę skaitmeninių technologijų amžiuje ir atkeliavę į muziejų taip pat tikisi interaktyvios, dinamiškos patirties.

„Be abejo, tai puikus būdas pasiekti jaunąsias auditorijas. Tačiau net ir lankytojams, besižavintiems tradicinių formatų muziejinėmis parodomis, ekspozicijose pasitelkiami kokybiški inovatyvūs technologiniai sprendimai praturtina apsilankymą muziejuje netikėtais įspūdžiais ir stimuliuoja naujus potyrius“, – tvirtina J. Augustytė.

Šedevrai gelbėti nuo karo

Parodoje „Ševedro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ unikaliai eksponuojami šv. Luko ir šv. Mato portretai atgabenti iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus, kai prasidėjo plataus masto karo veiksmai Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, šalies muziejuose saugomoms vertybėms iškilo sunaikinimo, išgrobstymo grėsmė. LNDM dar prieš karą su Odesos muziejumi užmegzti kontaktai ir planai rengti bendras parodas paskatino muziejus imtis saugumo priemonių ir vertingus kūrinius išvežti iš šalies. Po išsamaus planavimo ir rizikingos kelionės, pareikalavusios diplomatinių, logistinių pastangų, kūriniai pasiekė LNDM saugyklas ir buvo restauruoti LNDM Prano Gudyno restauravimo centre.

LNDM generalinis direktorius dr. A. Gelūnas pabrėžia, kad vieno šedevro parodos yra rengiamos įvairiausiuose muziejuose, bet jos neskatina lankytojo užmegzti itin intymaus ryšio su kūriniu.

„Todėl ir nusprendėme, kad lankytojai į Šedevro kambarį įžengs po vieną – buvimas vienam arba vienai aplinkoje kartu su kūriniu ir jo multimedijiniu pasakojimu yra stipri patirtis“, – priduria LNDM generalinis direktorius.

LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje portretisto F. Halso šedevrai unikalioje parodoje lankytojų laukia iki gegužės 26 d.

Kelionė laiku: inovatyviausi BMK sprendimai Radvilų rūmų dailės muziejuje

Džiaugiamės galėdami pristatyti unikalų projektą – pirmąjį tokį Lietuvoje – Radvilų rūmų dailės muziejus Šedevro kambarį, kuriame lankytojai leisis į nepakartojamą audiovizualinę kelionę ir susipažins su tapytojo Franso Halso šedevrais.

Įžengti į Šedevro kambarį – tai tarsi nusikelti laiku atgal į garsųjį Olandijos aukso amžių. BMK komanda, kartu su muziejaus darbuotojais, įdėjo daug darbo, kad užtikrintų nepriekaištingą projekto kokybę. Scenarijų pavertė vizualiniu reginiu, sukurdami XVII a. Olandijos miesto vaizdus, smuklių scenas ir kultinę Halso studiją. Pasitelkę judesio fiksavimo technologiją, įkvėpė gyvybę 3D personažams, kurie nukelia lankytojus atgal į praeitį ir leidžia patirti Franso Halso pasaulį kaip niekada anksčiau.

Šedevro kambario centre – nuostabūs portretai, kruopščiai sukurti paties Franso Halso ranka. Šie stulbinantys meno kūriniai užburia vaizduotę sudėtingomis detalėmis ir emocingomis išraiškomis, leidžiančiomis pažvelgti į portretuojamųjų sielą.

Tačiau Šedevro kambario žavesys neapsiriboja vien vizualiniu grožiu. Lankytojai kviečiami visapusiškai įtraukti savo pojūčius per kruopščiai atrinktus svaiginančius potyrius. Kiekviena detalė buvo parengta taip, kad sustiprintų bendrą atmosferą.

Projekto išskirtinumai

Šedevro kambarys išsiskiria tuo, kad jame siekiama skatinti interaktyvią ir įtraukiančią patirtį įvairaus amžiaus lankytojams. Čia svečiai skatinami tyrinėti meno kūrinius ir bendrauti su jais taip, kad jie peržengtų tradicinių muziejinių normų ribas.

Specialiai sukurtame kambaryje lankytojas pasijunta lyg teatre, kuris skirtas vienam žmogui. Trys lazeriniai projektoriai, unikalus, be kūriniams kenkiančių PVC medžiagų, pagal restauratorių pageidavimus, specialiu užsakymu pagamintas projekcinis ekranas, kuris sukuria virtualų pasaulį, apsuptą laikui nepavaldžių Halso kūrinių grožio. Taip pat įdiegta „Millumin“ valdymo sinchronizavimo sistema, kuri valdo projektorius, užuolaidas, garsą, šviesas, projekcinį ekraną bei DI programinę įrangą.

Tačiau magija tuo nesibaigia! Pasitelkus dirbtinį intelektą, lankytojų veidai virsta Franso Halso stiliaus portretais, sklandžiai integruotais į įtraukiantį pasakojimą.

Matematikos vaizdo pamokos

Skaitmeninė mokymo priemonė „Gestų kalba ir aš“

Karjeros planavimo įrankis „MUKIS“

Inovacijos edukacijoje: iliuzija ar artima ateitis?

Apie inovacijų taikymą edukacijoje kalbamės su UAB „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) Skaitmeninio edukacinio turinio departamento vadovu Viliumi Jurgelevičiumi.

Kodėl svarbu paskatinti inovacijas ir technologijas naudoti ugdymo procese?

Modernioje visuomenėje inovacijos dažniausiai suprantamos, kaip teigiamas pokytis, ir yra vienas iš pagrindinių socialinių veiksnių, lemiančių visuomenės ryšių ir poreikių pasikeitimus. Pastaraisiais dešimtmečiais terminas „žinių visuomenė“ tapo įprastu apibrėžimu, nes jis aktualizuoja mokymosi svarbą visą gyvenimą. Globalizacija paskatino tarptautinių įmonių plėtrą ir kompleksinių įgūdžių turinčių specialistų poreikį, o jų paprasčiausiai nebuvo. Prie sparčiai besikeičiančių visuomenės poreikių, turėjo prisitaikyti ir švietimo sektorius, nes tie patys lūkesčiai- įsisavinti ir naudoti inovacijas- persikėlė į švietimo sistemą ir auga ypatingai sparčiai.

Anksčiau švietimo sistema buvo paremta žmonių mokymu daryti (ir gerai daryti) konkrečią funkciją. Dabar švietimo tikslas yra kur kas platesnis – užtikrinti, kad mokinys įgytų įgūdžius, leisiančius jam laisvai naviguoti, orientuotis ir prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Šiuolaikiniai mokytojai, perteikdami žinias, sprendžia ir jų pritaikymą laiko perspektyvoje: nes konkrečios žinios bus suskaitmenintos ir automatizuotos. Todėl šie, santykinai lengvai išmokti įgūdžiai, ateityje mokiniui duos mažiausiai vertės. Taigi, dabar švietimas orientuotas ne į knygos turinio žinojimą, bet į žinių pritaikymą skirtingose situacijose. Tai skatina edukacijai koncentruotis į kūrybiškumą, kritinį mąstymą, socialinius ir emocinius įgūdžius, problemų sprendimą. Prie modernios visuomenės pritaikytas švietimas motyvuoja mokinius mąstyti apie įvairias karjeros galimybes bei būdus, kaip komunikuoti ir dirbti kartu.

Kokiose švietimo srityse labiausiai padėtų inovatyvūs sprendimai?

Galėčiau išskirti tris pagrindines sritis, kuriose turėtų būti pritaikomos inovacijos švietime:

Iš esmės dauguma mūsų laikmečio švietimo inovacijų yra materialūs daiktai, kompiuteriais paremtas mokymasis bei internete talpinami mokymo ištekliai. Tai tapo nauja realybe, be kuriuos šiuolaikiniai mokiniai mokymo sistemos net negalėtų įsivaizduoti.

Naujos turinio pateikimo galimybės įneša gyvumo į klases ir padeda mokiniams, turintiems skirtingus mokymosi būdus, lengviau įsisavinti turinį. Kompiuterinės technologijos suteikia galimybę greičiau surasti reikiamą informaciją ir ugdyti kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Komunikacijos įrankiai šiuo metu mums leidžia realiu laiku bendrauti su visu pasauliu, o MOOC (angl. Massive open online course) turėti didžiausių pasaulio universitetų dėstytojus ir jų žinias tiesiog savo telefone ar kompiuterio ekrane visada, kada tik reikia.

Žinoma, nereikia technologijų vadinti panacėja švietimo iššūkiams spręsti. Technologijos švietime, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, visų pirma, padeda didinti efektyvumą. Tačiau yra ir kita pusė, dar svarbesnė – tai teoriniai pedagogikos, psichologijos pagrindai ir įvairios mokymo metodikos. Bėda yra ta, kad šioje švietimo dalyje pokyčiai vyksta kur kas lėčiau. Net ir viena pažangiausių Suomijos švietimo sistema remiasi ne revoliucinėmis idėjomis, o JAV ir UK universitetuose ugdytų akademikų XX a. parašytomis pedagogikos ir psichologijos teorijomis. Apibendrinant, švietimo inovacijos gali būti sėkmingos tik tada kai technologiniai sprendimai yra susieti su efektyvia pedagogine teorija.

Su kokiomis kliūtimis susiduriama, norint paskatinti inovacijas ir technologijas naudoti ugdymo procese?

Jei žiūrėsime į formalų švietimą, kaip vientisą sistemą, atsakingą už valstybės piliečių edukaciją, suprasime, kad visos sistemos dalys yra stipriai tarpusavyje susijusios ir priklausomos viena nuo kitos. Pirma, švietimas yra didelė socialinės sistemos dalis, kurią veikia tos šalies tradicijos, vertybės, įstatymai ir kita. Todėl labai svarbu, kalbant apie švietimo inovacijas, apimti ir kontekstą, kuriame ši sistema yra. Antra, gerai žinoma, jog aukštasis ir bendrasis ugdymas lėtai priima inovacijas dėl daugybės priežasčių. Aukštasis mokslas yra kompleksinis ir reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, todėl jį padaryti produktyvesnį – sudėtinga. Tuo tarpu vidurinis mokslas šiuo metu labiau sutelktas į rūpinimąsi saugia aplinka ir gera jausena mokykloje, nei pasiruošimu tolimesniam žinių taikymui gyvenime. Nesvarbu apie kokias inovacijas kalbėtume – ar tai būtų technologiniai sprendimai, ar metodologijos, naujos instrukcijos – visoms inovacijoms reikia laiko ir erdvės eksperimentams, taip pat aukštos tolerancijos neapibrėžtumui ir klaidoms.

Inovacijas geriausiai apibūdina šie žodžiai: rizika, kūrybiškumas ir eksperimentavimas. Ar šie žodžiai jums siejasi su šiandienos mokykla ar universitetu?

Kokias inovatyvias tendencijas matote švietime?

Turbūt didžiausią įtaką visoms anksčiau minėtoms sritims (įrankiams, pedagogų kvalifikacijai ir organizacijų veiklos tobulinimui) daro dirbtinis intelektas (DI) plačiąja prasme. Jei kalbėtume konkrečiau – švietime jau dabar įvairiomis formomis labai plačiai naudojamas mašininis mokymas (angl. Machine learning), didžiųjų duomenų analitika (angl. Big data) bei duomenų kasyba (angl. Data mining). Pavyzdžiui, šiuo metu ypač pastebima, jog įvairios mašininio mokymo technikos yra pritaikomos edukacinio turinio platformose, kuomet sistema geba pati rekomenduoti mokiniui, kokios srities ir lygio uždavinius jis turi spręsti, norėdamas pasiekti norimus tikslus. Mokytojui tai padeda efektyviai išnaudoti laiką, nes technologijos geba ištaisyti moksleivių darbus ir pateikti rekomendacijas, kokius mokymo metodus geriau naudoti, dirbant su konkrečiu moksleiviu. Mes tai vadiname personalizuotu mokymu, o to negalėtume efektyviai daryti be dirbtinio intelekto.

Instituciniame lygmenyje, labai tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau pradės naudoti dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, įspėjančias apie mokinio žinių lygio ir motyvacijos pasikeitimus. Žinant mūsų šalies demografinę situaciją, šios sistemos padėtų institucijoms laiku priimti reikiamus sprendimus. Greitai ir efektyviai veikti, kad moksleivio akademiniai pasiekimai ir emocinė savijauta visada būtų gera ir jis neiškristų iš ugdymo sistemos.

Kaip virtualios realybės integravimas gali praturtinti įprastą mokymosi procesą?

Kalbant apie inovacijas švietime, negalima nuošalyje palikti sparčiai tobulėjančios naujos medijos formos – virtualios realybės. Sąmoningai sakau, kad tai – inovacija, galinti daug daugiau, nei įsivaizduojame. Dabar daug kas į virtualią realybę žiūri tik per techninę prizmę ir kalba apie įvairius ant galvos dedamus įrenginius, jų ergonomiškumą, technologinius aspektus ir antrame plane palieką turinį.

Švietimo kontekste virtuali realybė, visų pirma, yra nauja medijos forma, kuri padeda mokiniams geriau suprasti demonstruojamas sąvokas, atlikti simuliacijas, kurių realiame pasaulyje nebūtų įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, pademonstruoti fizikines jėgas ir jų įtaką. Yra atlikta gausybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog perkėlus dalį veiklų į virtualią realybę – mokiniams ženkliai pakyla motyvacija, pažintiniai gebėjimai, susiję su erdvinės ir vaizdinės informacijos supratimu, taip pat emociniai įgūdžiai, susiję su streso valdymu.

Šiuo metu mokytojas gali savo kabinete turėti virtualią gamtos mokslų laboratoriją, su vaikais persikelti į bet kurią pasaulio vietą, gal net pora šimtų metų atgal, ir atlikti užsienio kalbos pokalbio simuliaciją kavinėje, besimokant naujų kalbų. Šios srities galimybės yra beribės ir bus įdomu stebėti, kaip jos vystysis ir kaip mokyklos jas pritaikys praktikoje.

Kokių kompetencijų reikia komandai, kuriančiai ateities sprendimus?

Mūsų komandoje dirba proaktyvūs žmonės. Jie prisiima iššūkius ir atsakomybę.

Kurdami edukacinį turinį visuomet bendradarbiaujame su konkrečios srities ekspertais – akademikais, logopedais ir psichologais. Moksliniai vadovai yra atsakingi už turinį, o įgyvendinimas tenka BMK skaitmeninio turinio komandai.

Dirbant didelėje neapibrėžtyje komandos nariai turi turėti ne tik žinių, bet ir „stuburą“, mokėjimą pasakyti „ne“, gebėjimą greitai persiplanuoti bei prisitaikyti prie pakitusio poreikio. Komandos nariams svarbu turėti gebėjimą dirbti neapibrėžtyje ir jaustis emociškai gerai, jei nežino iki galo, koks bus rezultatas. Tokios komandos vadovui svarbu suteikti galimybę jos nariams eksperimentuoti, teisę suklysti ir rasti tinkamiausią sprendimą. Tai kelia iššūkių efektyvaus laiko valdymo prasme, tačiau inovacija be rizikos – neįmanoma.

Kita skaitmeninio turinio vystymosi „stotelė“ bus VR/AR (virtuali/papildyta) realybė. Todėl ypač stipriname komandos kompetencijas, domėdamiesi šia vaikų ugdymo medijos forma.

Salų dvaras atgyja vakarienės metu: interaktyvi vaizdo projekcijų instaliacija kviečia į unikalų potyrį