„Circle K“ skaitmenina meniu visoje Lietuvoje naudodami pažangiausias BMK technologijas
Žengdama reikšmingą žingsnį klientų patirties modernizavimo link, „Circle K“, bendradarbiaudama su BMK, sėkmingai įdiegė skaitmeninius ekranus visose savo degalinėse Lietuvoje. Šis projektas pabrėžia BMK įsipareigojimą naudoti pažangias technologijas, kad padidintų klientų įsitraukimą ir jų pasitenkinimą.
Svarbiausi projekto akcentai:
- Suderintas įrengimas: visose „Circle K“ degalinėse vienodai įrengti didelės raiškos skaitmeniniai ekranai, užtikrinantys nuoseklią ir modernią vizualinę patirtį klientams.
- Pagerintas įsitraukimas: skaitmeniniai ekranai maisto, kavos ir užkandžių zonose žymiai padidina vizualinį patrauklumą ir klientų sąveiką. Šie dinamiški meniu yra patraukli ir lengvai perprantama sąsaja, todėl klientams paprasčiau išsirinkti iš plataus asortimento.
- Modernizavimo etapas: būdamas vienas pirmųjų degalinių tinklų Lietuvoje, įdiegusių skaitmeninius meniu, „Circle K“ nustato naują standartą rinkoje. Ši iniciatyva ne tik modernizuoja degalinių aplinką, bet ir pozicionuoja „Circle K“ kaip į klientus orientuotų inovacijų lyderį.
Skaitmeninimo projektas yra platesnės „Circle K“ strategijos, kuria siekiama į savo veiklą integruoti pažangiausias technologijas, dalis. Nauji skaitmeninio turinio ekranai atitinka bendrovės tikslą nuolat gerinti klientų patirtį teikiant kokybiškas, įdomias ir veiksmingas paslaugas.
BMK didžiuojasi tuo, kad teikia unikalius ir aukštos kokybės sprendimus, pritaikytus klientų poreikiams. Šis „Circle K“ projektas rodo mūsų atsidavimą padedant įmonėms išnaudoti skaitmeninių technologijų galimybes, kad jos galėtų geriau aptarnauti savo klientus.
Kadangi skaitmeniniai meniu tampa vis labiau paplitę, „Circle K“ iniciatyva žymi reikšmingą pažangą mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose. Nustatydama naujus skaitmeninio dalyvavimo degalinėse standartus, „Circle K“ ne tik pagerina savo klientų patirtį, bet ir atveria kelią kitoms įmonėms sekti jos pavyzdžiu.
Šis sėkmingas bendradarbiavimas atskleidžia skaitmeninių sprendimų potencialą pertvarkant tradicines verslo aplinkas, kad jos taptų interaktyvesnės, efektyvesnės ir palankesnės klientams. Tikimės ir toliau bendradarbiauti su „Circle K“ ir kitomis pažangiai mąstančiomis įmonėmis, kad skatintume tolesnes inovacijas šioje pramonės šakoje.
Kelionė laiku: inovatyvūs BMK sprendimai Radvilų rūmų dailės muziejuje
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus lankytojus kviečia į unikalią iš Ukrainos atvežtų kūrinių ekspoziciją „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“. UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) sukurtomis audiovizualinėmis bei multimedinėmis priemonėmis kiekvienas parodos lankytojas asmeniškai nukeliamas į meno šedevro sukūrimo kontekstą – jis vienumoje susitinka su Nyderlandų portretisto nutapytais šv. Luko bei šv. Mato atvaizdais.
Kiekvienam lankytojui individualiai rodoma paroda Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Unikaliai patirčiai sukurti buvo suprojektuotas specialus kambarys, kuriame lankytojas pasijunta lyg teatre vienam žmogui. Kambaryje 3 lazeriniai projektoriai projektuoja vaizdą ant 3 sienų ir lankytojui sukuria virtualaus pasaulio įspūdį.
„Pagrindiniai iššūkiai įgyvendinant Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno idėją, buvo sukurti įdomų ir įtraukiantį pasakojimą, kuriame lankytojas galėtų 15 minučių pamiršti kasdieninę rutiną bei vargus, – teigia Vilius Jurgelevičius, BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas. – Siekdami lankytoją užburti ir perkelti į XVII a. Nyderlandų laikotarpį sukūrėme įsivaizduojamą Harlemo miestą 3D erdvėje su tipine Nyderlandų architektūra. Taip pat turėjome iššūkį miestą apgyvendini: sukūrėme nemažai to laikmečio 3D žmonių modelių, kurie vaikštinėja, prekiauja, važinėja vežimais.“
Jausmą, kad parodos lankytojas nukeltas į F. Halso laikotarpį, sustiprina ir rodomi autentiški to laikotarpio miesto fragmentai, gatvės su kanalais. Šiam įspūdžiui sukurti BMK panaudojo preciziškai atkurto XVII a. Haarlem miesto modelį.
Drąsus užsakovas – unikalus projektas
Vilius Jurgelevičius, BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas.
Anot V. Jurgelevičiaus, bene didžiausias iššūkis buvo realiu laiku ekspozicijoje parodyti vienumoje šedevrais besižavinčio lankytojo portretą, kuris nutapomas F. Halso stiliumi. Šiam tikslui pasiekti lankytojas, prieš patenkant į ekspoziciją, yra nufotografuojamas. O po to, kol apžiūrinėja ekspoziciją, jo veidą dirbtinis intelektas (DI) sugeneruoja kaip portretą. Jį pagrindinis veikėjas F. Halsas atneša ir parodos lankytojui.
„Vienas pagrindinių iššūkių kuriant skaitmeninį turinį buvo trumpas įgyvendinimo terminas – pusmetis. O diegdami technologijas susidūrėm su ypatingais reikalavimais, nes tai darėme paveldo pastate, kur eksponuojami brangūs paveikslai ir keliami labai aukšti reikalavimai patalpų įrengimui bei medžiagiškumui. Todėl, pavyzdžiui, buvo pirkti specialūs ekranai, be toksiškų PVC medžiagų, kurios nekenkia paveikslų dažams. Taip pat buvo automatizuota nemažai skirtingų sistemų – apšvietimas, užuolaidos, multimedijos turinys, įrangos valdymas, DI generavimas, – kurios turėjo veikti preciziškai tiksliai, kad gautume potyrį, kurį dabar turime“, – pasakoja V. Jurgelevičius.
Tai ne pirmas toks BMK projektas, kuriame panaudotos įvairios šiuolaikinės technologijos. Tačiau, pasak V. Jurgelevičiaus, vertinant užduoties kompleksiškumą, tai buvo pirmas tokio dydžio projektas, kuriame padaryta viskas nuo idėjos iki pateikimo lankytojui: technologijų diegimas, turinio kūrimas ir tik atskiros nedidelės užduotys buvo patikėtos subrangovams.
„Nuolat ieškome naujų turinio pateikimo formų, eksperimentuojame ir keliame kvalifikaciją. Tai tik maža dalis idėjų, kurias pavyko realizuoti sutikus drąsų užsakovą“, – teigia BMK Skaitmeninio turinio skyriaus vadovas.
Išskirtinis ir aktualus dėl technologijų inovatyvumo
„Projektas išskirtinis ir aktualus pirmiausia technologijų inovatyvumu, DI panaudojimu, kuris ne tik pažangus technologiškai, bet ir paliečia šiuo metu vis svarbesnę DI pritaikymo meninėje kūryboje problematiką. Todėl labai svarbus pagarbus, neužgožiantis skaitmeninių technologijų santykis su originaliu meno kūriniu, ko ir siekta šioje ekspozicijoje, – teigia Justina Augustytė, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė. – Dar vienas išskirtinis šio projekto aspektas – tarpdiscipliniškumas. Vienoje ekspozicijoje sujungiami skirtingi pasakojimo būdai ir priemonės (menotyros, teatro, kino, animacijos ir kompiuterinių žaidimų, garso ir kt.) sukuria estetiškai, intelektualiai ir emociškai praturtinančią patirtį. Tad šis projektas atspindi aktualiausias šiuolaikinės muziejininkystės tendencijas ir kryptis, o teigiama jo rengimo patirtis neabejotinai paskatins plėsti įprastas muziejinio pasakojimo formas, drąsiau taikyti inovatyvius sprendimus ir taip skatinti auditorijas pažinti kultūrą įvairiais mažiau tradiciniais formatais.“
Justina Augustytė, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė. Nuotr. Gintarės Grigėnaitės.
Anot LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorės, naujosios technologijos sustiprina apsilankymo muziejuje patirtį, skatina įsitraukimą, išplečia edukacijos galimybes, padėdamos įtaigiai atskleisti pristatomus eksponatus ir jų kontekstą lankytojams, ypač jaunesnio amžiaus, kurie užaugę skaitmeninių technologijų amžiuje ir atkeliavę į muziejų taip pat tikisi interaktyvios, dinamiškos patirties.
„Be abejo, tai puikus būdas pasiekti jaunąsias auditorijas. Tačiau net ir lankytojams, besižavintiems tradicinių formatų muziejinėmis parodomis, ekspozicijose pasitelkiami kokybiški inovatyvūs technologiniai sprendimai praturtina apsilankymą muziejuje netikėtais įspūdžiais ir stimuliuoja naujus potyrius“, – tvirtina J. Augustytė.
Šedevrai gelbėti nuo karo
Dr. Arūnas Gelūnas, LNDM generalinis direktorius. Nuotr. Gintarės Grigėnaitės.
Parodoje „Ševedro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ unikaliai eksponuojami šv. Luko ir šv. Mato portretai atgabenti iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus, kai prasidėjo plataus masto karo veiksmai Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, šalies muziejuose saugomoms vertybėms iškilo sunaikinimo, išgrobstymo grėsmė. LNDM dar prieš karą su Odesos muziejumi užmegzti kontaktai ir planai rengti bendras parodas paskatino muziejus imtis saugumo priemonių ir vertingus kūrinius išvežti iš šalies. Po išsamaus planavimo ir rizikingos kelionės, pareikalavusios diplomatinių, logistinių pastangų, kūriniai pasiekė LNDM saugyklas ir buvo restauruoti LNDM Prano Gudyno restauravimo centre.
LNDM generalinis direktorius dr. A. Gelūnas pabrėžia, kad vieno šedevro parodos yra rengiamos įvairiausiuose muziejuose, bet jos neskatina lankytojo užmegzti itin intymaus ryšio su kūriniu.
„Todėl ir nusprendėme, kad lankytojai į Šedevro kambarį įžengs po vieną – buvimas vienam arba vienai aplinkoje kartu su kūriniu ir jo multimedijiniu pasakojimu yra stipri patirtis“, – priduria LNDM generalinis direktorius.
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje portretisto F. Halso šedevrai unikalioje parodoje lankytojų laukia iki gegužės 26 d.
Kelionė laiku: inovatyviausi BMK sprendimai Radvilų rūmų dailės muziejuje
Džiaugiamės galėdami pristatyti unikalų projektą – pirmąjį tokį Lietuvoje – Radvilų rūmų dailės muziejus Šedevro kambarį, kuriame lankytojai leisis į nepakartojamą audiovizualinę kelionę ir susipažins su tapytojo Franso Halso šedevrais.
Įžengti į Šedevro kambarį – tai tarsi nusikelti laiku atgal į garsųjį Olandijos aukso amžių. BMK komanda, kartu su muziejaus darbuotojais, įdėjo daug darbo, kad užtikrintų nepriekaištingą projekto kokybę. Scenarijų pavertė vizualiniu reginiu, sukurdami XVII a. Olandijos miesto vaizdus, smuklių scenas ir kultinę Halso studiją. Pasitelkę judesio fiksavimo technologiją, įkvėpė gyvybę 3D personažams, kurie nukelia lankytojus atgal į praeitį ir leidžia patirti Franso Halso pasaulį kaip niekada anksčiau.
Šedevro kambario centre – nuostabūs portretai, kruopščiai sukurti paties Franso Halso ranka. Šie stulbinantys meno kūriniai užburia vaizduotę sudėtingomis detalėmis ir emocingomis išraiškomis, leidžiančiomis pažvelgti į portretuojamųjų sielą.
Tačiau Šedevro kambario žavesys neapsiriboja vien vizualiniu grožiu. Lankytojai kviečiami visapusiškai įtraukti savo pojūčius per kruopščiai atrinktus svaiginančius potyrius. Kiekviena detalė buvo parengta taip, kad sustiprintų bendrą atmosferą.
Projekto išskirtinumai
Šedevro kambarys išsiskiria tuo, kad jame siekiama skatinti interaktyvią ir įtraukiančią patirtį įvairaus amžiaus lankytojams. Čia svečiai skatinami tyrinėti meno kūrinius ir bendrauti su jais taip, kad jie peržengtų tradicinių muziejinių normų ribas.
Specialiai sukurtame kambaryje lankytojas pasijunta lyg teatre, kuris skirtas vienam žmogui. Trys lazeriniai projektoriai, unikalus, be kūriniams kenkiančių PVC medžiagų, pagal restauratorių pageidavimus, specialiu užsakymu pagamintas projekcinis ekranas, kuris sukuria virtualų pasaulį, apsuptą laikui nepavaldžių Halso kūrinių grožio. Taip pat įdiegta „Millumin“ valdymo sinchronizavimo sistema, kuri valdo projektorius, užuolaidas, garsą, šviesas, projekcinį ekraną bei DI programinę įrangą.
Tačiau magija tuo nesibaigia! Pasitelkus dirbtinį intelektą, lankytojų veidai virsta Franso Halso stiliaus portretais, sklandžiai integruotais į įtraukiantį pasakojimą.
BMK įrengė moderniausią „Apollo“ kino teatrą Baltijos šalyse
Džiaugiamės galėdami pranešti apie sėkmingą naujojo „Apollo“ kino teatro, moderniausio BMK projekto, kuris žada pakeisti kino žiūrėjimo patirtį. Šis projektas dar kartą įrodo mūsų įsipareigojimą teikti novatoriškus sprendimus, kurie pagerina patirtį.
Projekto apžvalga
Kino teatro „Apollo“ projektas buvo visapusiškas, kurio metu buvo įrengtos pažangios garso ir vaizdo sistemos ir moderniausios projekcijų technologijos. Mūsų komanda nenuilstamai dirbo, kad kiekvienas kino teatro aspektas atitiktų aukščiausius kokybės ir našumo standartus.
Naujausios technologijos
Kino teatro „Apollo“ pagrindas – naujausios vaizdo ir garso technologijos. Įrengėme didelės raiškos ketvirtos kartos lazerinius projektorius, kurie perteikia ypatingo ryškumo vaizdus, pasižyminčius stulbinančiomis detalėmis ir spalvomis. Tai papildo išskirtinė garso sistema: kino teatras gali pasigirti ypatinga garso sistema, kuri įtrauks jus į kiekvieną sceną ir leis pasijusti tarsi būtumėte veiksmo vietoje.
Svarbus pasiekimas BMK
Sėkmingas kino teatro „Apollo“ įrengimas yra svarbus BMK etapas. Šis projektas rodo ne tik mūsų techninę patirtį, bet ir gebėjimą įgyvendinti sudėtingus, didelės apimties projektus. Kino teatro vadovybė ir pirmieji lankytojai atsiliepė itin teigiamai, gyrė vaizdo aiškumą, įtraukiantį garsą ir bendrą komfortą. O labiausiai džiaugiamės tuo, kad esame vienintelė įmonė Lietuvoje, į kurios rankas buvo patikėtas visų kino salių įrengimas!
Žvelgiant į ateitį
Didžiuojamės tuo, ką pasiekėme su „Apollo“ kino teatru ir tikimės sulaukti daugiau galimybių pateikti naujoviškų sprendimų pramogų pramonei. Kviečiame visus apsilankyti naujajame kino teatre „Apollo“ Vilnius Outlet prekybos centre ir patirti skirtumą, kurį sukuria BMK įdiegtos moderniausios technologijos.
Technologijos muziejuose padeda moderniai ir patraukliai papasakoti istoriją
„Šiandien garso ir vaizdo sprendimai papildo tikrus meno kūrinius, padeda sukurti emociją kūrinio aplinkoje. Tačiau ir modernaus meno atstovai vis dažiau pasitelkia šiuos sprendimus kurdami ir rodydami pasauliui savo idėjas ir kūrybą. Manau, pasitelkęs technologijas dabar kiekvienas gali atrasti, ką norėtų atskleisti, papasakoti, o technologijos tai palengvina“Apibendrina sprendimus muziejams kūręs BMK sistemų architektas Gintautas Rimeikis.
Pastaruoju metu stebimas vis glaudesnis ryšys tarp technologijų ir meno. Daugelis menininkų pasikliauja technologijomis norėdami perteikti savo kūrybą ir idėjas. Ne išimtis ir muziejai, tokie kaip MO bei Mizgirių gintaro, – jie nepabijo eksperimentuoti su moderniomis inovacijomis vardan įspūdingesnio meninės instaliacijos išpildymo.
Gintautas Rimeikis, UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) sistemų architektas, pasakoja, kad ypač įdomūs technologiniai sprendimai yra įgyvendinti MO bei Mizgirių gintaro muziejuose.
„Toks technologijų žingsnis kultūriniame pasaulyje yra juntamas pastaruosius metus ir stengiamasi kaip įmanoma daugiau technologinių sprendimų išnaudoti mene. Siekdamas tobulybės menininkas privalo reikalauti tokio rezultato, kokį jis susikūręs savo vizijose – šimtaprocentinio įgyvendinimo. O tokie iššūkiai visą šią industriją daro įdomia ir įtraukiančia ne tik žiūrovus ir menininkus, bet ir visus su tuo dirbančius specialistus“, – tvirtina Gintautas Rimeikis BMK sistemų architektas.
Technologijos gali padėti sukurti nepakartojamą lankytojų patirtį
Milda Ivanauskienė, Vilniuje įsikūrusio MO – šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, vadovė teigia, kad technologijos yra neatsiejama bene visų šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sričių dalis, todėl natūralu, kad ir muziejų veikloje jų reikšmė nuolat auga.
„Kalbant apie konkrečius garso ir vaizdo technologinius sprendimus parodų architektūroje, naujoje didžiojoje MO parodoje „Vilniaus pokeris“ jiems skyrėme ypatingą dėmesį – parodos patirtį formuoja ne tik meno kūriniai, bet ir šviesų dailininko Eugenijaus Sabaliausko apšvietimas, kompozitoriaus Antano Jasenkos garsas. Leidžiantis į daugiau techninių detalių, BMK garso ir vaizdo specialistai muziejuje yra įdiegę WiFi potinklį, kurį naudojame garso ir vaizdo medžiagai transliuoti beveik visose parodose, TV monitorius viduje ir lauke, rodančius informaciją apie muziejų ir čia vykstančias parodas. MO hole taip pat turime interaktyvų liečiamą ekraną, naudojamą viktorinoms ir kitoms užduotims spręsti.“,- teigia M. Ivanauskienė.
Įspūdžiui perteikti MO muziejuje sukurta didelė projekcija su vaizdo serveriu, dvi atvaizdavimo sienos (angl. mapping) su nestandartiniais lenktais paviršiais, daug garso zonų, kurios visos skirtingai groja bei šviesų instaliacija tunelyje su garso sinchronizacija.
Judita Eičinienė, Mizgirių gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja, taip pat akcentuoja, kad technologijos šiuolaikiniame muziejuje vaidina ypatingą vaidmenį. Pirmąjį Gintaro muziejų Mizgiriai įkūrė prieš daugiau kaip 30 m., o naujasis Nidoje veikia vos pusantrų metų.
„Kuriant pastarąjį muziejų pasitelktos garso ir vaizdo technologijos gintaro susidarymo istoriją mums padėjo pristatyti žymiai įdomiau ir interaktyviau. Anksčiau muziejų matėme tik kaip išdėstytus eksponatus. Ir nemaža dalis, matyt, mano, kad jei buvo gintaro muziejuje, jis jau viską apie gintarą žino ir nieko naujo nepamatys. Mes įrodėme, kad apie gintarą galima papasakoti taip įdomiai, kad tai įtraukia ir vaikus, ir paauglius, ir suaugusius. Per 35 minutes modernių technologijų pagalba mes pateikiame tokią patirtį, kad daugelis net nustemba, jog tos minutės jau prabėgo“, – pasakoja J. Eičinienė, Mizgirių gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja.
Mizgirių gintaro muziejuje – 36 lenkti OLED ekranai, dvi vaizdo sienos, erdvinis garsas ir visos ekspozicijos apšvietimo valdymas, t. y. visos sistemos yra sinchronizuotos, o muziejaus techninis valdymas atliekamas iš vienos planšetės.
Meno ir technologijų sąveika leidžia išpildyti sudėtingiausias kūrėjo idėjas
G. Rimeikis prisimena, kad MO parodos „Vilniaus pokeris“ architektai norėjo perteikti sąmyšį, nežinomybę ir visą knygos „Vilniaus pokerio“ kelionę.
„Šis tikslas įgyvendintas pasitelkiant garso sprendimus, kurie lankytoją pasitinka kiekvienoje ekspozicijos zonoje. Garso, muzikos ir efektų pagalba perteikiama emocija, žiūrovas jaučia, kaip yra įtraukiamas ir tampa dalimi ekspozicijos. Tik pradėjus kelionę lankytoją pasitinką „Neries upė“, taip vadinama didžioji šios parodos zona, kurioje rodomas filmas apie Lietuvos istoriją. Šią 19 metrų ilgio projekciją suprojektavome naudodami 3 projektorius ir pasitelkę vaizdo programinę įrangą. Verta išskirti parodose naudojamus lazerinius projektorius, šalia įprastų garsiakalbių naudojamus vadinamuosius audiodušus, kurių ypatybė – įvairaus garso takelio skleidimas skirtingose erdvėse, kas itin svarbu tam, kad įvairūs parodos garsai nesusimaišytų“, – pasakoja BMK sistemų architektas.
„Vilniaus pokeris“ yra patyriminė paroda, unikali instaliacija, prie kurios dirbo daugialypė komanda – nuo menotyrininkių iki teatro režisieriaus, scenografo. Parodos koncepcija nuo pat idėjos užuomazgos buvo paremta siekiu sukurti unikalią lankytojų patirtį, kurioje susitinka dailė, literatūra, teatras ir kinas, tad technologiniai garso ir vaizdo sprendimai buvo išskirtinai svarbūs šią koncepciją įgyvendinant. Jų dėka kiekviena parodos erdvė turi savitą atmosferą, garsą ir apšvietimą, o tai leidžia lankytojui dar stipriau įsijausti į parodos sufleruojamas būsenas“, – apibendrina MO muziejaus vadovė.
Anot garso ir vaizdo sistemų architekto G. Rimeikio, keistas sutapimas, bet Mizgirių gintaro muziejus taip pat turi upę. Į muziejų įžengusį lankytoją pasitinka neišpasakyto grožio, dydžio ir detalumo Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro kolekcija. Šiame muziejuje technologijos ypatingai padeda atskleisti gintaro grožį, svarbą ir palikimą žmogui.
„Pasitelkdami vaizdo grotuvus, ekranus, šviesų ir garso instaliaciją vedame lankytoją per visą gintaro kelionę – nuo priešistorės iki dabarties.“– pasakoja G. Rimeikis.
„Mūsų muziejaus pagrindinė koncepcija – gintarmedžių miškas ir upė. Daugiau nei 30 m. rinkta retų gintarų kolekcija pristatoma multimedinių vaizdinių pagalba. Pasitelkiamos ir šviesos, ir vaizdas, ir garsas, ir emocijos, o visą turą „veda“ automatiškai valdomi ekranai, išryškinami atskiri eksponatai, suteikiama informacija ir t. t.“, – pasakoja J. Eičinienė. Ji akcentuoja, kad emocijas kelia ir poetinis, o ne sausas informacinis tekstas.
Pasak BMK sistemų architekto G. Rimeikio, pasitelkus įmontuotą apšvietimą atskleidžiamas tikras eksponatų savitumas ir išskirtinumas. Toks techninis sprendimas – rodyti sujungtus eksponatus ir skaitmeninį turinį – žiūrovui leidžia patirti ir pamatyti visas detales. Ekranuose esantis turinys – tai pačio K. Mizgirio pasakojimas apie gintarą, kuris lydi viso turo metu. Nestandartinis sprendimas šiame muziejuje – įgyvendintas erdvinis garsas: ekranuose lydintis muziejaus savininkas visada kalba tartum šalia žiūrovo, taip neleidžiant praleisti mažiausių eksponatų detalių.
„Šiandien garso ir vaizdo sprendimai papildo tikrus meno kūrinius, padeda sukurti emociją kūrinio aplinkoje. Tačiau ir modernaus meno atstovai vis dažiau pasitelkia šiuos sprendimus kurdami ir rodydami pasauliui savo idėjas ir kūrybą. Manau, pasitelkęs technologijas dabar kiekvienas gali atrasti, ką norėtų atskleisti, papasakoti, o technologijos tai palengvina“, – apibendrina sprendimus muziejams kūręs BMK sistemų architektas Gintautas Rimeikis.
Technologijos muziejuose padeda moderniai ir patraukliai papasakoti istoriją
„Šiandien garso ir vaizdo sprendimai papildo tikrus meno kūrinius, padeda sukurti emociją kūrinio aplinkoje. Tačiau ir modernaus meno atstovai vis dažiau pasitelkia šiuos sprendimus kurdami ir rodydami pasauliui savo idėjas ir kūrybą. Manau, pasitelkęs technologijas dabar kiekvienas gali atrasti, ką norėtų atskleisti, papasakoti, o technologijos tai palengvina“Apibendrina sprendimus muziejams kūręs BMK sistemų architektas Gintautas Rimeikis.
Pastaruoju metu stebimas vis glaudesnis ryšys tarp technologijų ir meno. Daugelis menininkų pasikliauja technologijomis norėdami perteikti savo kūrybą ir idėjas. Ne išimtis ir muziejai, tokie kaip MO bei Mizgirių gintaro, – jie nepabijo eksperimentuoti su moderniomis inovacijomis vardan įspūdingesnio meninės instaliacijos išpildymo.
Gintautas Rimeikis, UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) sistemų architektas, pasakoja, kad ypač įdomūs technologiniai sprendimai yra įgyvendinti MO bei Mizgirių gintaro muziejuose.
„Toks technologijų žingsnis kultūriniame pasaulyje yra juntamas pastaruosius metus ir stengiamasi kaip įmanoma daugiau technologinių sprendimų išnaudoti mene. Siekdamas tobulybės menininkas privalo reikalauti tokio rezultato, kokį jis susikūręs savo vizijose – šimtaprocentinio įgyvendinimo. O tokie iššūkiai visą šią industriją daro įdomia ir įtraukiančia ne tik žiūrovus ir menininkus, bet ir visus su tuo dirbančius specialistus“, – tvirtina Gintautas Rimeikis BMK sistemų architektas.
Technologijos gali padėti sukurti nepakartojamą lankytojų patirtį
Milda Ivanauskienė, Vilniuje įsikūrusio MO – šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, vadovė teigia, kad technologijos yra neatsiejama bene visų šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sričių dalis, todėl natūralu, kad ir muziejų veikloje jų reikšmė nuolat auga.
„Kalbant apie konkrečius garso ir vaizdo technologinius sprendimus parodų architektūroje, naujoje didžiojoje MO parodoje „Vilniaus pokeris“ jiems skyrėme ypatingą dėmesį – parodos patirtį formuoja ne tik meno kūriniai, bet ir šviesų dailininko Eugenijaus Sabaliausko apšvietimas, kompozitoriaus Antano Jasenkos garsas. Leidžiantis į daugiau techninių detalių, BMK garso ir vaizdo specialistai muziejuje yra įdiegę WiFi potinklį, kurį naudojame garso ir vaizdo medžiagai transliuoti beveik visose parodose, TV monitorius viduje ir lauke, rodančius informaciją apie muziejų ir čia vykstančias parodas. MO hole taip pat turime interaktyvų liečiamą ekraną, naudojamą viktorinoms ir kitoms užduotims spręsti.“,- teigia M. Ivanauskienė.
Įspūdžiui perteikti MO muziejuje sukurta didelė projekcija su vaizdo serveriu, dvi atvaizdavimo sienos (angl. mapping) su nestandartiniais lenktais paviršiais, daug garso zonų, kurios visos skirtingai groja bei šviesų instaliacija tunelyje su garso sinchronizacija.
Judita Eičinienė, Mizgirių gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja, taip pat akcentuoja, kad technologijos šiuolaikiniame muziejuje vaidina ypatingą vaidmenį. Pirmąjį Gintaro muziejų Mizgiriai įkūrė prieš daugiau kaip 30 m., o naujasis Nidoje veikia vos pusantrų metų.
„Kuriant pastarąjį muziejų pasitelktos garso ir vaizdo technologijos gintaro susidarymo istoriją mums padėjo pristatyti žymiai įdomiau ir interaktyviau. Anksčiau muziejų matėme tik kaip išdėstytus eksponatus. Ir nemaža dalis, matyt, mano, kad jei buvo gintaro muziejuje, jis jau viską apie gintarą žino ir nieko naujo nepamatys. Mes įrodėme, kad apie gintarą galima papasakoti taip įdomiai, kad tai įtraukia ir vaikus, ir paauglius, ir suaugusius. Per 35 minutes modernių technologijų pagalba mes pateikiame tokią patirtį, kad daugelis net nustemba, jog tos minutės jau prabėgo“, – pasakoja J. Eičinienė, Mizgirių gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja.
Mizgirių gintaro muziejuje – 36 lenkti OLED ekranai, dvi vaizdo sienos, erdvinis garsas ir visos ekspozicijos apšvietimo valdymas, t. y. visos sistemos yra sinchronizuotos, o muziejaus techninis valdymas atliekamas iš vienos planšetės.
Meno ir technologijų sąveika leidžia išpildyti sudėtingiausias kūrėjo idėjas
G. Rimeikis prisimena, kad MO parodos „Vilniaus pokeris“ architektai norėjo perteikti sąmyšį, nežinomybę ir visą knygos „Vilniaus pokerio“ kelionę.
„Šis tikslas įgyvendintas pasitelkiant garso sprendimus, kurie lankytoją pasitinka kiekvienoje ekspozicijos zonoje. Garso, muzikos ir efektų pagalba perteikiama emocija, žiūrovas jaučia, kaip yra įtraukiamas ir tampa dalimi ekspozicijos. Tik pradėjus kelionę lankytoją pasitinką „Neries upė“, taip vadinama didžioji šios parodos zona, kurioje rodomas filmas apie Lietuvos istoriją. Šią 19 metrų ilgio projekciją suprojektavome naudodami 3 projektorius ir pasitelkę vaizdo programinę įrangą. Verta išskirti parodose naudojamus lazerinius projektorius, šalia įprastų garsiakalbių naudojamus vadinamuosius audiodušus, kurių ypatybė – įvairaus garso takelio skleidimas skirtingose erdvėse, kas itin svarbu tam, kad įvairūs parodos garsai nesusimaišytų“, – pasakoja BMK sistemų architektas.
„Vilniaus pokeris“ yra patyriminė paroda, unikali instaliacija, prie kurios dirbo daugialypė komanda – nuo menotyrininkių iki teatro režisieriaus, scenografo. Parodos koncepcija nuo pat idėjos užuomazgos buvo paremta siekiu sukurti unikalią lankytojų patirtį, kurioje susitinka dailė, literatūra, teatras ir kinas, tad technologiniai garso ir vaizdo sprendimai buvo išskirtinai svarbūs šią koncepciją įgyvendinant. Jų dėka kiekviena parodos erdvė turi savitą atmosferą, garsą ir apšvietimą, o tai leidžia lankytojui dar stipriau įsijausti į parodos sufleruojamas būsenas“, – apibendrina MO muziejaus vadovė.
Anot garso ir vaizdo sistemų architekto G. Rimeikio, keistas sutapimas, bet Mizgirių gintaro muziejus taip pat turi upę. Į muziejų įžengusį lankytoją pasitinka neišpasakyto grožio, dydžio ir detalumo Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro kolekcija. Šiame muziejuje technologijos ypatingai padeda atskleisti gintaro grožį, svarbą ir palikimą žmogui.
„Pasitelkdami vaizdo grotuvus, ekranus, šviesų ir garso instaliaciją vedame lankytoją per visą gintaro kelionę – nuo priešistorės iki dabarties.“– pasakoja G. Rimeikis.
„Mūsų muziejaus pagrindinė koncepcija – gintarmedžių miškas ir upė. Daugiau nei 30 m. rinkta retų gintarų kolekcija pristatoma multimedinių vaizdinių pagalba. Pasitelkiamos ir šviesos, ir vaizdas, ir garsas, ir emocijos, o visą turą „veda“ automatiškai valdomi ekranai, išryškinami atskiri eksponatai, suteikiama informacija ir t. t.“, – pasakoja J. Eičinienė. Ji akcentuoja, kad emocijas kelia ir poetinis, o ne sausas informacinis tekstas.
Pasak BMK sistemų architekto G. Rimeikio, pasitelkus įmontuotą apšvietimą atskleidžiamas tikras eksponatų savitumas ir išskirtinumas. Toks techninis sprendimas – rodyti sujungtus eksponatus ir skaitmeninį turinį – žiūrovui leidžia patirti ir pamatyti visas detales. Ekranuose esantis turinys – tai pačio K. Mizgirio pasakojimas apie gintarą, kuris lydi viso turo metu. Nestandartinis sprendimas šiame muziejuje – įgyvendintas erdvinis garsas: ekranuose lydintis muziejaus savininkas visada kalba tartum šalia žiūrovo, taip neleidžiant praleisti mažiausių eksponatų detalių.
„Šiandien garso ir vaizdo sprendimai papildo tikrus meno kūrinius, padeda sukurti emociją kūrinio aplinkoje. Tačiau ir modernaus meno atstovai vis dažiau pasitelkia šiuos sprendimus kurdami ir rodydami pasauliui savo idėjas ir kūrybą. Manau, pasitelkęs technologijas dabar kiekvienas gali atrasti, ką norėtų atskleisti, papasakoti, o technologijos tai palengvina“, – apibendrina sprendimus muziejams kūręs BMK sistemų architektas Gintautas Rimeikis.
Door Tablet
Internetu valdomos biuro erdvės: Lietuvoje įrengtas trečias toks verslo centras
„Norėjome, jog bendrosios centro erdvės būtų valdomos patogiau ir esant poreikiui būtų apjungiamos. Pavyzdžiui, šiuo metu sudiegti sprendimai leidžia centralizuotai valdyti vaizdą ar garsą pagrindiniame pastato vestibiulyje, konferencijų salėje, restorane, susitikimų kambariuose ir net lauko erdvėje. Tai atveria gerokai daugiau galimybių veiklų organizavimui bei leidžia tai atlikti itin patogiai, be daugybės skirtingų valdymo pultelių.“
„Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis
Pastarasiais metais sparčiai augant verslo centrų statyboms, biurų modernizavimo sprendimai tapo itin aktualūs. Nekilnojamojo turto vystytojai bei įstaigų savininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik išskirtiniam ir ergonomiškam interjerui, bet ir technologiniams įrankiams, padedantiems užtikrinti efektyvų ir modernų biuro valdymą.
Vienas tokių verslo centrų – „Vastint Lithuania“ bendrovės vystytas ir 2021 m. pabaigoje duris nuomininkams pravėręs Laisvės pr. 10 esantis „Business Garden Vilnius“. Jame įdiegti pažangiausi vaizdo ir garso sprendimai, valdomi išskirtinai internetinio ryšio (IP) tinklais. Kol kas tai tik trečias verslo centras Lietuvoje, kurio infrastruktūra valdoma IP tinklo sprendimų pagrindu ir pirmas, kuomet toks sprendimas kurtas ne pagal vienos konkrečios įmonės poreikius, o įvertinus galimą nuomininkų įvairovę. Projekto įgyvendinimu rūpinosi „Atea“ IT specialistų komanda drauge su kolegomis iš „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK), kurie buvo atsakingi už vaizdo ir garso sprendimų apjungimą.
Prioritetas – visapusiškai integruota ir apsaugota sistema
Sparti technologinė pažanga kol kas nežymiai atsispindi biurų rinkoje. Šiame segmente vis dar dominuoja standartiniai sprendimai, kurių technologiniai įrankiai nebepavaldūs ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip pažymi „Atea“ projektų vadovas Paulius Kirdeikis, įrengiant biurus būtent pradiniame etape per mažai galvojama apie technologijų integraciją ir jų panaudojimo galimybes ateityje. Tad absoliuti dauguma verslų patalpose turi du sprendimus: įvestą interneto tinklą bei atskirai atvestus ir sujungtus vaizdo bei garso įrangos tinklus. Tokiu atveju kiekviena erdvė yra apribota tiek dėl įdiegtų jungčių, tiek dėl sistemų ar įrangos suderinamumo.
Integruota, apsaugota nuo išorinių grėsmių ir pagal individualius verslo centro poreikius pritaikyta sistema, buvo viena užduočių statant naują biurų kompleksą. „Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis akcentuoja, jog pasaulinės tendencijos biuro nuomos rinkoje jau porą metų krypsta būtent vieninga technologijų valdymo kryptimi. „Business Garden Vilnius“ projektas yra išskirtinis dėl savo masto, nes apima net 6,2 ha teritoriją, kurioje 42 tūkst. kv. m skirta biurams ir prekybai skirtoms patalpoms. „Norėjome, jog bendrosios centro erdvės būtų valdomos patogiau ir esant poreikiui būtų apjungiamos. Pavyzdžiui, šiuo metu sudiegti sprendimai leidžia centralizuotai valdyti vaizdą ar garsą pagrindiniame pastato vestibiulyje, konferencijų salėje, restorane, susitikimų kambariuose ir net lauko erdvėje. Tai atveria gerokai daugiau galimybių veiklų organizavimui bei leidžia tai atlikti itin patogiai, be daugybės skirtingų valdymo pultelių“, – teigia K.Vedeckis.
„Atea“ komandos tikslas šiame projekte buvo sukurti pagrindinį interneto tinklo įvadą bei sujungti serverius, kad nuo jų galėtų būti prijungti vaizdo ir garso sprendimai, užtikrinantys patikimą bevielio ryšio sprendimą viešose vidaus ir lauko erdvėse. Pastatų komplekso viešose erdvėse buvo sudiegta „Aruba“ gamintojo bevielio ryšio įranga, palaikanti naujausią WiFi 6 standartą, prognozuojant, jog ateityje visi įrenginiai veiks būtent jo pagrindu. Jis padeda užtikrinti ženkliai greitesnį ir saugesnį vidinį bevielį ryšį. Apsaugai nuo išorinių grėsmių buvo pasirinktas pasaulyje gerai žinomas saugumo sprendimų gamintojas – „Fortinet“.
Wifi sprendimai pritaikyti ne tik vidaus, bet ir lauko erdvėms
Atsižvelgiant į verslo centro teritorijos dydį, vystytojui buvo itin svarbu užtikrinti internetinio ryšio sprendimus ir vidiniame kiemelyje, tad buvo nutarta wifi prieigos stoteles įrengti ir jame. „Atea“ atstovas P. Kirdeikis pažymi, jog tai vis dar yra retenybė Lietuvos rinkoje, nes dauguma apsiriboja tinklu pastatų viduje. „Išanalizavus aplinkos bevielio tinklo padengiamumą buvo įrengta 13 prieigos taškų. Užduoties įgyvendinimui ieškojome ne tik technologinių sprendimų, bet ir kaip juos priderinti prie bendros pastato aplinkos. Lauko WiFi stotelės yra gana didelės, išsiskiriančios baltos spalvos, tad reikėjo derintis prie parko takelių, apšvietimo stulpų, sporto aikštyno ir žalios erdvės išdėstymo bei pasirūpinti jų dažymu specialiais dažais. Sudiegus stoteles, jos irgi buvo integruotos į bendrą garso sistemą, tad nuo šiol klientas gali valdyti, kokį muzikinį foną ar informaciją transliuoti išorėje. Tai puikiai pasiteisinantis sprendimas organizuojant didesnio masto verslo centro renginius ar kitus įvykius“.
Technologija užtikrina neribotą lankstumą
Integruota ir IP tinklo pagrindu sudiegta vaizdo ir garso sistema yra ne tik patogesnė valdymo atžvilgiu, bet ir kur kas perspektyvesnis bei kaštus taupantis sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje. „Iki šiol vyraujantys sprendimai, kai prie tinklo jungiami atskiri vaizdo ir garso įvadai, nulemia, jog sistemas yra labai sunku išplėsti situacijai keičiantis. Biurai ir komandos auga, o laikui bėgant dažnos įmonės poreikiai kinta. Tad jeigu iš anksto nėra apgalvota papildomų jungčių, viską tenka perdaryti arba apskritai diegti iš naujo. IP tinklu kuriama sistema turi dideles išplėtimo galimybes net jei iš karto nenumatėte, kad tam tikrame kabinete visgi turėjo būti ekranas ar garso kolonėlė. Tas pats ir su pastatais. Net ir „Vastint Lithuania“ atveju mes turėjome du atskirus pastatus, lauko erdvę, todėl integruotos sistemos naudojimas leidžia šias erdves apjungti arba sistemą dar labiau išplėsti ateityje“, – privalumus pabrėžia Rolandas Šikšnian, BMK projektų vadovas.
Šiuo atveju itin svarbios ir sistemos plačios panaudojimo galimybės. Galima ne tik neribotai sistemą plėsti, bet ir ją pasiimti kartu, jei visgi tenka keisti biuro erdves. Tai tarsi kompiuterio transportavimas su savimi, kai nebereikia galvoti apie senus išvedžiotus laidus. Tokios sistemos perkėlimas atitinkamai padės gerokai lengviau įsikurti naujoje erdvėje, nes įmonės jau turės jai pritaikytą sprendimą.
Efektyvesnis administravimas nuotoliniu būdu
Sistemos modernizavimas ir perkėlimas į IP tinklą leidžia sutaupyti laiko ir biuro administravimo kaštus. Konkrečių erdvių vaizdo ir garso sprendimai bei bet kokie iškylantys nesklandumai gali būti sprendžiami nuotoliniu būdu. „Tai reiškia, kad išvengiame klasikinių situacijų, kada telefonu bandome paaiškinti, kur ir ką serveryje reikia atlikti. Specialistai gali nedelsiant prisijungti prie sistemos centrinio valdymo punkto ir identifikuoti, kur įvyko gedimas bei situaciją ištaisyti“, – kur kas lengvesnio administravimo niuansus atskleidžia R. Šikšnian.
„Business Garden Vilnius“ verslo centre kiekvienai erdvei buvo paliktas atskiras valdiklis, tačiau taip pat yra ir visos sistemos pagrindinis modulis, valdomas planšetės pagalba. Tad atitinkamai gerokai sumažėja poreikis papildomų sričių specialistams. Užtenka vieno asmens, kuris gali paprastai koordinuoti visų erdvių garso ir vaizdo sprendimus keliais paspaudimais.
Internetio ryšio tinklas taps rinkos standartu
Jau kelerius metus stebėdami kintančias tendencijas, BMK specialistai prognozuoja, jog IP tinklu valdomi garso ir vaizdo sprendimai taps rinkos standartu. Sprendimų patogumas ir gerokai sumažėję diegimo kaštai paskatins keistis net ir didžiausius skeptikus. „Prieš 5-6 m. dauguma garso įrangos gamintojų pradėjo planuoti pereiti į interneto tinklu valdomus sprendimus. Tuomet buvo išleista „Dante“ garso sistema itin prigijusi renginių sferoje. Atitinkamai vaizdo sprendimai pradėjo judėti ta pačia linkme. Ir jei dar prieš 3 metus diegimo kaštai atrodė gana dideli, šiandien situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Tad didieji biurų valdytojai turėtų gerai pasvarstyti ar verta likti prie tipinių analoginių rinkos sistemų, kuriose apsistatoma dėžutėmis ir krūva kabelių, bet neturima mobilumo ir praplečiamumo ateityje. Pasirinkus IP tinklą, įmonės turi galimybę susikurti individualizuotą sistemą, kas dažniausiai ir atperka pradines investicijas“, – teigia BMK projektų vadovas.
Integruotos ir IP tinklu valdomos sistemos privalumus jau spėjo įvertinti ir „Vastint Lithuania“. Kaip pažymi įmonės vadovas K. Vedeckis, „tai praplėtė mūsų požiūrį į garso ir vaizdo sprendimų aktualumą verslo erdvėse. Praktiškai išbandę ir įsitikinę, kaip tai palengvina komandos darbą bei suteikia platesnes galimybes nuomininkams, matome perspektyvą atitinkamus sprendimus rinktis ir kituose vystomuose objektuose“.
Internetu valdomos biuro erdvės: Lietuvoje įrengtas trečias toks verslo centras
„Norėjome, jog bendrosios centro erdvės būtų valdomos patogiau ir esant poreikiui būtų apjungiamos. Pavyzdžiui, šiuo metu sudiegti sprendimai leidžia centralizuotai valdyti vaizdą ar garsą pagrindiniame pastato vestibiulyje, konferencijų salėje, restorane, susitikimų kambariuose ir net lauko erdvėje. Tai atveria gerokai daugiau galimybių veiklų organizavimui bei leidžia tai atlikti itin patogiai, be daugybės skirtingų valdymo pultelių.“
„Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis
Pastarasiais metais sparčiai augant verslo centrų statyboms, biurų modernizavimo sprendimai tapo itin aktualūs. Nekilnojamojo turto vystytojai bei įstaigų savininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik išskirtiniam ir ergonomiškam interjerui, bet ir technologiniams įrankiams, padedantiems užtikrinti efektyvų ir modernų biuro valdymą.
Vienas tokių verslo centrų – „Vastint Lithuania“ bendrovės vystytas ir 2021 m. pabaigoje duris nuomininkams pravėręs Laisvės pr. 10 esantis „Business Garden Vilnius“. Jame įdiegti pažangiausi vaizdo ir garso sprendimai, valdomi išskirtinai internetinio ryšio (IP) tinklais. Kol kas tai tik trečias verslo centras Lietuvoje, kurio infrastruktūra valdoma IP tinklo sprendimų pagrindu ir pirmas, kuomet toks sprendimas kurtas ne pagal vienos konkrečios įmonės poreikius, o įvertinus galimą nuomininkų įvairovę. Projekto įgyvendinimu rūpinosi „Atea“ IT specialistų komanda drauge su kolegomis iš „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK), kurie buvo atsakingi už vaizdo ir garso sprendimų apjungimą.
Prioritetas – visapusiškai integruota ir apsaugota sistema
Sparti technologinė pažanga kol kas nežymiai atsispindi biurų rinkoje. Šiame segmente vis dar dominuoja standartiniai sprendimai, kurių technologiniai įrankiai nebepavaldūs ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip pažymi „Atea“ projektų vadovas Paulius Kirdeikis, įrengiant biurus būtent pradiniame etape per mažai galvojama apie technologijų integraciją ir jų panaudojimo galimybes ateityje. Tad absoliuti dauguma verslų patalpose turi du sprendimus: įvestą interneto tinklą bei atskirai atvestus ir sujungtus vaizdo bei garso įrangos tinklus. Tokiu atveju kiekviena erdvė yra apribota tiek dėl įdiegtų jungčių, tiek dėl sistemų ar įrangos suderinamumo.
Integruota, apsaugota nuo išorinių grėsmių ir pagal individualius verslo centro poreikius pritaikyta sistema, buvo viena užduočių statant naują biurų kompleksą. „Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis akcentuoja, jog pasaulinės tendencijos biuro nuomos rinkoje jau porą metų krypsta būtent vieninga technologijų valdymo kryptimi. „Business Garden Vilnius“ projektas yra išskirtinis dėl savo masto, nes apima net 6,2 ha teritoriją, kurioje 42 tūkst. kv. m skirta biurams ir prekybai skirtoms patalpoms. „Norėjome, jog bendrosios centro erdvės būtų valdomos patogiau ir esant poreikiui būtų apjungiamos. Pavyzdžiui, šiuo metu sudiegti sprendimai leidžia centralizuotai valdyti vaizdą ar garsą pagrindiniame pastato vestibiulyje, konferencijų salėje, restorane, susitikimų kambariuose ir net lauko erdvėje. Tai atveria gerokai daugiau galimybių veiklų organizavimui bei leidžia tai atlikti itin patogiai, be daugybės skirtingų valdymo pultelių“, – teigia K.Vedeckis.
„Atea“ komandos tikslas šiame projekte buvo sukurti pagrindinį interneto tinklo įvadą bei sujungti serverius, kad nuo jų galėtų būti prijungti vaizdo ir garso sprendimai, užtikrinantys patikimą bevielio ryšio sprendimą viešose vidaus ir lauko erdvėse. Pastatų komplekso viešose erdvėse buvo sudiegta „Aruba“ gamintojo bevielio ryšio įranga, palaikanti naujausią WiFi 6 standartą, prognozuojant, jog ateityje visi įrenginiai veiks būtent jo pagrindu. Jis padeda užtikrinti ženkliai greitesnį ir saugesnį vidinį bevielį ryšį. Apsaugai nuo išorinių grėsmių buvo pasirinktas pasaulyje gerai žinomas saugumo sprendimų gamintojas – „Fortinet“.
Wifi sprendimai pritaikyti ne tik vidaus, bet ir lauko erdvėms
Atsižvelgiant į verslo centro teritorijos dydį, vystytojui buvo itin svarbu užtikrinti internetinio ryšio sprendimus ir vidiniame kiemelyje, tad buvo nutarta wifi prieigos stoteles įrengti ir jame. „Atea“ atstovas P. Kirdeikis pažymi, jog tai vis dar yra retenybė Lietuvos rinkoje, nes dauguma apsiriboja tinklu pastatų viduje. „Išanalizavus aplinkos bevielio tinklo padengiamumą buvo įrengta 13 prieigos taškų. Užduoties įgyvendinimui ieškojome ne tik technologinių sprendimų, bet ir kaip juos priderinti prie bendros pastato aplinkos. Lauko WiFi stotelės yra gana didelės, išsiskiriančios baltos spalvos, tad reikėjo derintis prie parko takelių, apšvietimo stulpų, sporto aikštyno ir žalios erdvės išdėstymo bei pasirūpinti jų dažymu specialiais dažais. Sudiegus stoteles, jos irgi buvo integruotos į bendrą garso sistemą, tad nuo šiol klientas gali valdyti, kokį muzikinį foną ar informaciją transliuoti išorėje. Tai puikiai pasiteisinantis sprendimas organizuojant didesnio masto verslo centro renginius ar kitus įvykius“.
Technologija užtikrina neribotą lankstumą
Integruota ir IP tinklo pagrindu sudiegta vaizdo ir garso sistema yra ne tik patogesnė valdymo atžvilgiu, bet ir kur kas perspektyvesnis bei kaštus taupantis sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje. „Iki šiol vyraujantys sprendimai, kai prie tinklo jungiami atskiri vaizdo ir garso įvadai, nulemia, jog sistemas yra labai sunku išplėsti situacijai keičiantis. Biurai ir komandos auga, o laikui bėgant dažnos įmonės poreikiai kinta. Tad jeigu iš anksto nėra apgalvota papildomų jungčių, viską tenka perdaryti arba apskritai diegti iš naujo. IP tinklu kuriama sistema turi dideles išplėtimo galimybes net jei iš karto nenumatėte, kad tam tikrame kabinete visgi turėjo būti ekranas ar garso kolonėlė. Tas pats ir su pastatais. Net ir „Vastint Lithuania“ atveju mes turėjome du atskirus pastatus, lauko erdvę, todėl integruotos sistemos naudojimas leidžia šias erdves apjungti arba sistemą dar labiau išplėsti ateityje“, – privalumus pabrėžia Rolandas Šikšnian, BMK projektų vadovas.
Šiuo atveju itin svarbios ir sistemos plačios panaudojimo galimybės. Galima ne tik neribotai sistemą plėsti, bet ir ją pasiimti kartu, jei visgi tenka keisti biuro erdves. Tai tarsi kompiuterio transportavimas su savimi, kai nebereikia galvoti apie senus išvedžiotus laidus. Tokios sistemos perkėlimas atitinkamai padės gerokai lengviau įsikurti naujoje erdvėje, nes įmonės jau turės jai pritaikytą sprendimą.
Efektyvesnis administravimas nuotoliniu būdu
Sistemos modernizavimas ir perkėlimas į IP tinklą leidžia sutaupyti laiko ir biuro administravimo kaštus. Konkrečių erdvių vaizdo ir garso sprendimai bei bet kokie iškylantys nesklandumai gali būti sprendžiami nuotoliniu būdu. „Tai reiškia, kad išvengiame klasikinių situacijų, kada telefonu bandome paaiškinti, kur ir ką serveryje reikia atlikti. Specialistai gali nedelsiant prisijungti prie sistemos centrinio valdymo punkto ir identifikuoti, kur įvyko gedimas bei situaciją ištaisyti“, – kur kas lengvesnio administravimo niuansus atskleidžia R. Šikšnian.
„Business Garden Vilnius“ verslo centre kiekvienai erdvei buvo paliktas atskiras valdiklis, tačiau taip pat yra ir visos sistemos pagrindinis modulis, valdomas planšetės pagalba. Tad atitinkamai gerokai sumažėja poreikis papildomų sričių specialistams. Užtenka vieno asmens, kuris gali paprastai koordinuoti visų erdvių garso ir vaizdo sprendimus keliais paspaudimais.
Internetio ryšio tinklas taps rinkos standartu
Jau kelerius metus stebėdami kintančias tendencijas, BMK specialistai prognozuoja, jog IP tinklu valdomi garso ir vaizdo sprendimai taps rinkos standartu. Sprendimų patogumas ir gerokai sumažėję diegimo kaštai paskatins keistis net ir didžiausius skeptikus. „Prieš 5-6 m. dauguma garso įrangos gamintojų pradėjo planuoti pereiti į interneto tinklu valdomus sprendimus. Tuomet buvo išleista „Dante“ garso sistema itin prigijusi renginių sferoje. Atitinkamai vaizdo sprendimai pradėjo judėti ta pačia linkme. Ir jei dar prieš 3 metus diegimo kaštai atrodė gana dideli, šiandien situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Tad didieji biurų valdytojai turėtų gerai pasvarstyti ar verta likti prie tipinių analoginių rinkos sistemų, kuriose apsistatoma dėžutėmis ir krūva kabelių, bet neturima mobilumo ir praplečiamumo ateityje. Pasirinkus IP tinklą, įmonės turi galimybę susikurti individualizuotą sistemą, kas dažniausiai ir atperka pradines investicijas“, – teigia BMK projektų vadovas.
Integruotos ir IP tinklu valdomos sistemos privalumus jau spėjo įvertinti ir „Vastint Lithuania“. Kaip pažymi įmonės vadovas K. Vedeckis, „tai praplėtė mūsų požiūrį į garso ir vaizdo sprendimų aktualumą verslo erdvėse. Praktiškai išbandę ir įsitikinę, kaip tai palengvina komandos darbą bei suteikia platesnes galimybes nuomininkams, matome perspektyvą atitinkamus sprendimus rinktis ir kituose vystomuose objektuose“.
Prie didžiausios Pramogų kompanijos Baltijos šalyse „Apollo Group“ priklausančio centro pramogų erdvės atidarymo prisidėjo ir BMK komanda.
Didžiausiai pramogų kompanijai Baltijos šalyse „Apollo Group“ priklausantis centras „Action!byApollo“ yra išskirtinis ne tik gausia pramogų pasiūla, bet ir novatoriškais garso, vaizdo bei lankytojų patirties gerinimo technologiniais sprendimais. Prie šių inovacijų įgyvendinimo Lietuvoje ženkliai prisidėjo „Biznio mašinų kompanijos“ specialistai.
Kas atlikta?
Efektyvūs technologiniai sprendimai ir didžiausias sporto baro ekranas Lietuvoje
„Sport arenoje” įdiegtas didžiausias sporto baro ekranas Lietuvoje. Tai išskirtinė garso ir vaizdo sistema, kurioje yra galingas vaizdo projektorius, 7.1 erdvinė garso sistema, kuri dažniausiai naudojama realumo įspūdžiui sustiprinti kino teatruose. Šiai garso sistemai išpildyti panaudotos net 2 metrų aukščio kolonėlės, įrengtos už ekrano bei sumontuotas specialus ekranas, kuris yra pralaidus garsui, tad kokybė prilygsta geriausiems kino teatrams šalyje.
Sporto bare esančios dvi laisvalaikio erdvės pritaikytos ne tik stebėti filmus, premjeras ir televiziją, bet ir žaisti kompiuterinius žaidimus su 5.1 erdviniu garsu. Šiose salėse kambario šviesų, garso bei vaizdo valdymas yra automatizuotas ir pritaikytas jaustis kuo komfortabiliau. Erdvės yra sukomplektuotos iš specialiai kino salėms skirtų gaminių.
Centralizuotas vaizdo ir garso valdymas – patogus ir paprastas
Visose pramogų erdvėse įrengta 70 ekranų, o valdyti juos visus galima iš vieno įrenginio. Kompiuterinio tinklo pagalba iš planšetės ar telefono, galima parinkti rodomą ekranų vaizdą, jį keisti priklausomai nuo klientų poreikių ir norų. Ekranuose galima pateikti tokią informaciją, kuri yra tuo metu aktuali konkrečioje erdvėje.
Daugelio zonų garso sistema leidžia garsą transliuoti ir pritaikyti pagal atskiros zonos poreikius. Visa garso sistema taip pat yra valdoma ta pačia planšete ar mobiliuoju telefonu, kas leidžia įgyvendinti net ir sudėtingiausius klientų poreikius.
Išmani valdymo sistema yra suprogramuota taip, kad ryte sistema „prisikelia“ pati, o vakarais, prieš uždarymą – muzika prisitildo ir reikiamu metu įrenginiai išsijungia. Darbuotojams, net nereikia galvoti apie technologijas, jos pačios veikia autonomiškai.
BMK Vision“ įdiegta sistema leidžia stebėti lankytojų lankomumo tendencijas. Erdvinių sensorių sistema užtikrina duomenų patikimumą, o funkcionalumas atitinka galiojančias BDAR nuostatas. Ši sistema padeda suprasti lankomumo tendencijas ir geriau planuoti vidinius procesus ir gerinti lankytojų patirtį „Action!byApollo“ erdvėse.
„Apollo Group“ pasitiki „BMK“ ekspertais ir kartu bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. Anksčiau „BMK“ komanda rūpinosi „O‘learys“ sporto baro įrengimu ir išpildė kliento įmantriausius norus, paversdami juos realybe.