Šiemet birželį priimta Švietimo įstatymo pataisa numato, jog nuo 2024-ųjų vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais galės mokytis bet kurioje Lietuvos mokykloje. Pastarąją jie galės rinktis esančią arčiausiai namų. Tokiu atveju kiekviena šalies mokykla turės sudaryti tinkamas sąlygas šių moksleivių paruošimui. Tačiau specialistai pastebi – pataisos įgyvendinimas reikalauja nemažai pokyčių mokyklose.
(…)
Švietimo specialistės vieningai sutaria – integracijos sėkmę nulems ne tik pedagogų paruošimas, bet ir inovatyvių mokymo priemonių naudojimas. Ši metodika jau išbandoma kai kuriose Lietuvos mokyklose. Pernai šalies mokyklas pasiekė pirmoji „EduSensus“ programos versija, kurią Lietuvos rinkai pristatė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK). Programa paremta interaktyviais skaitmeniniais žaidimais, kurie vaikus tinkamai skatina, didina dėmesingumą, atskleidžia visą mokymosi potencialą.
„Šią metodiką jau išbandėme, ir ji palengvino tiek mokytojų pasiruošimą pamokoms bei pastarųjų organizavimą, tiek mokymąsi vaikams. Mokiniai, turintys dėmesio sukaupimo, savireguliacijos, elgesio sunkumų, įvairiapusį raidos sutrikimą, noriai ėmėsi veiklos. Jie taip pat labiau stengėsi laikytis susitarimų, tinkamai elgtis. Tačiau verta pabrėžti, kad šios priemonės – tik dalis sprendimo. Vaikų integracijai sukurta įstatyminė bazė, bet realių pokyčių įgyvendinimo turės imtis pačios mokyklos“, – priduria E.Ruckienė.
Jos teigimu, šiandien reikia ir interaktyvių ugdymo priemonių, ir švietimo pagalbos specialistų, kurių šalies mokyklose trūksta. Pasak E.Ruckienės, antrasis mokytojas arba pedagogo padėjėjas prireikus turėtų būti bet kurioje klasėje.
„Visgi šiandien priešprieša tarp šeimos lūkesčių ir mokyklos galimybių vis dar išlieka ryški. Tėvai rūpinasi, jog vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būtų kokybiškai ugdomi jau dabar, o įtraukusis ugdymas suplanuotas tik nuo 2024-ųjų. Mokykloms tikslai iškelti, tačiau vis dar laukiama įrankių jiems pasiekti“, – papildo ugdymo specialistė.
Visą straipsnį skaitykite: 15min.lt