Pasitelkti išmaniąsias technologijas ir užtikrinti dar sklandesnį mokymosi sunkumų bei raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymą. Su tokia vizija šalies švietimo įstaigose išmėginta unikali „EduSensus“ programa. Tikima, jog specialiųjų poreikių vaikų ugdymui skirtas išmanusis sprendimas – skaitmeninių priemonių rinkinys, sudarytas iš įvairių edukacinių žaidimų – gali pakeisti tradicinius ir mažiau veiksmingus mokymo metodus.
Tai rodo ir bandymai: keturiose Lietuvos ugdymo įstaigose jau pritaikytos inovacijos rezultatai optimistiškai nuteikia tiek specialistus, tiek autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčius moksleivius. Pastebėta, jog pasitelkus „EduSensus“ programą, kurią Lietuvai adaptavo bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK), vaikų emocijos bei dėmesio sutelkimas gerėja, motyvacija auga, o savo jėgomis pasitikima labiau.
Čia galite peržiūrėti pilną projekto aptarimą, o jo santrauka pateikiama toliau straipsnyje.
Užpildys edukacijos nišą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė pastebi, kad tokių technologijų integravimas į ugdymo procesą šiandien tampa reikšminga mokinių edukacijos, motyvavimo, aktyvaus įsitraukimo ir dalyvavimo priemone. Ypač – kai kalbame apie specialiųjų poreikių ar neurotipiškų vaikų mokymąsi.
„Inovatyvūs įrankiai leidžia atskleisti ir panaudoti absoliutų vaiko mokymosi potencialą. Tačiau praktika rodo: priemonių, strategijų bei programų, kuriomis būtų galima sklandžiau mokyti specifinio ugdymo reikalaujančius vaikus, šiuo metu trūksta. „EduSensus“ programa tokią nišą geba užpildyti, edukacijos metodus perkeldama į skaitmeninę erdvę. Jos taikymas – itin platus, grindžiamas pažinimui būtinų kalbinių gebėjimų ugdymu, gausiu veiklų ir dalomosios medžiagos kiekiu, papildomomis užduotimis, patraukliu informacijos ir užduočių pateikimu“, – apie „EduSensus“ privalumus kalba G. Šatė.
Anot Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento specialistės Dalios Survutaitės, autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymui būtinos tokios edukacinės strategijos, kurios padėtų mokiniams ir geriau suprasti, ir kokybiškiau įsisavinti jiems pateikiamą informaciją.
„Galima pasidžiaugti, kad situacija kinta. Nacionalinė švietimo agentūra surado partnerį, gebantį sutelkti iniciatyvias ir aktyvias mokyklas, pajėgusias tuojau pat įsitraukti bei išbandyti programą. Nors šį bendradarbiavimą lydėjo tiek iššūkiai, tiek ir atradimai, partnerystė lėmė pokyčius, itin svarbius specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“, – tikina Nacionalinės švietimo agentūros specialistė.
Programoje – virš 3 tūkst. veiklų
„EduSensus“ programos pagrindu tapo Europos disleksijos draugijos viceprezidentės Martos Bogdanowicz rekomendacijos, pagal kurias sukurti interaktyvūs edukaciniai žaidimai, specialiųjų poreikių vaikų mokymui naudojami Norvegijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.
Visą įtraukiajam ugdymui skirtų skaitmeninių mokymo priemonių ekosistemą sudaro virš 3 tūkst. interaktyvių bei papildomų veiklų. Lietuvai adaptuotos „EduSensus“ programos – „Pasiruošimas mokyklai“, „Žodžių žaidimai“, „Logoritmika“ bei „Logo žaidimai“ dalyvavo „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimo“ projekte, kurį koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra.
Specialūs žaidimai skirti pažintinių gebėjimų ir motorikos lavinimui bei kalbos mokymui. Jie žaidžiami užduočių forma bei gali būti atliekami kompiuteryje, interaktyvioje lentoje ar naudojant interaktyvų stalą. Vieni žaidimai plėtoja vaikų žodyną, ugdo gramatiškai rišlią kalbą, lavina loginį mąstymą. Kitos užduotys skatina tarti garsus ir žodžius, moko taisyklingo kvėpavimo, leidžia klausos sutrikimų turintiems mažiesiems „matyti“ savo balsą ekrane. Šios priemonės įtraukiamajai vaikų edukacijai gali būti naudojamos jau nuo 2,5 metų. Programą sudaro ir metodinė medžiaga mokytojams.
Dėmesio sutelkimas išaugo 3 kartus
Keturios Lietuvos mokyklos jau turėjo galimybę išbandyti „EduSensus“ programą. Ši inovacija praėjusiais mokslo metais pasiekė Tauragės Jovarų ir Radviliškio Gražinos pagrindines mokyklas, Jonavos Justino Vareikio progimnaziją bei Vilniaus „Atgajos“ specialiąją mokyklą.
„Šią priemonę naudojome dirbdami su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pradinukais. Pastebėjome, jog sumažėjo prieštaravimų bei atsisakymų atlikti užduotis – tai lėmė aiški programos struktūra. Taip pat be galo teigiamai žaidimai paveikė vaikų emocijas, nuotaika pagerėjo, o mergaitė, kuri bandė įrankius, netgi galėjo mokyti jais naudotis kitus. Taip buvo lavinami įgūdžiai, mažinama atskirtis – nustebome gebėjimu naudotis programa. Vadinasi, ji yra prieinama įvairių poreikių vaikams, labai padidina motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sako Jonavos Justino Vareikio progimnazijos logopedė Edita Ruckienė.
Pašnekovė priduria: dėmesio sutrikimų turintiems mokiniams pastarojo sukaupimas atliekant užduotis pastebimai pagerėjo, o autizmo spektro turinti moksleivė, pradžioje sukaupdavusi dėmesį 10 minučių, po kelių mėnesių dirbti su programa galėdavo pusvalandį. Pasak E. Ruckienės, naudą išskyrė ir pedagogai – naudojant įrankius, tampa lengviau individualizuoti bei ieškoti mokymosi strategijų, praturtinamos kompetencijos, teigiamos emocijos ir bendravimas.
Specialistei antrina Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos atstovė Rūta Kaminskienė, kurios teigimu, programoje yra itin didelis pasirinkimas įvairaus pobūdžio užduočių. Jomis naudodamiesi vaikai su kalbos sutrikimu gali geriau ugdyti reikiamas kompetencijas, pažintinius įgūdžius.
„Išbandėme įrankius, kuriais per individualius logopedinius užsiėmimus įtvirtinamas garsų tarimas žodžiuose, sakiniuose, rišlioje kalboje. Tai ypač naudinga lavinant vaikų fonetinius, fonologinius sutrikimus. Be to, programa labai praverčia ir tuomet, kai sulėtėjusi kalbos raida, yra nežymus kalbos neišsivystymas. Įveikiant šiuos sutrikimus, prireikia labai daug mokomosios medžiagos, o programos galimybės ją rinktis pačia įvairiausia forma išties nustebino“, – dalinasi R. Kaminskienė.
Todėl ne veltui priemonių pritaikymą Lietuvos mokykloms „BMK“ Skaitmeninio turinio kūrimo skyriaus vadovas Vilius Jurgelevičius vadina pasiteisinusiu bei sėkmingu. Anot eksperto, „EduSensus“ potencialas pastebėtas jau senokai, tačiau tokių skaitmeninių priemonių pritaikymas Lietuvoje yra nepigus ir sudėtingas dėl kalbos ypatumų.
„Esame technologų žinovai, bet ne tie specialistai, kurie galėtų šiuos įrankius adaptuoti ugdymui. Todėl labai džiaugiuosi, jog pavyko suburti ekspertų komandą, suvienyti kompetencijas bei paruošti keturias „EduSensus“ dalis. Kol kas – tai tik pati projekto pradžia. Šiuo metu ruošiamos priemonės, apimsiančios ir kitas ugdymo sritis. Tuomet imsimės programos tobulinimo, dar patogesnio naudojimo patirties kūrimo ir tolimesnio pritaikymo.“, – reziumuoja V. Jurgelevičius.
