Mobilus LED ekranas LIK aktų salėje: nestandartinis sprendimas daugiafunkcei scenai
Lietuvos inžinerijos kolegijoje (LIK) BMK komanda įgyvendino išskirtinį LED ekrano sprendimą. Kolegijos aktų salėje 5 × 3 metrų ekranas įrengtas ant specialiai suprojektuotos judančios konstrukcijos, leidžiančios jį perkelti iš scenos galo į priekį ir sustabdyti pasirinktoje vietoje.
Kolegijai buvo svarbu, kad ekraną būtų galima patogiai naudoti konferencijų, akademinių renginių, pristatymų, koncertų ir kitų veiklų metu, tačiau nenaudojamas jis neužimtų scenos. Įprastas stacionarus ekranas būtų apribojęs erdvės panaudojimo galimybes, todėl reikėjo lankstaus sprendimo, galinčio prisitaikyti prie skirtingų aktų salės scenarijų.
Ekranas, judantis kartu su scenos poreikiais
LED ekranas įrengtas ant penkių metrų ilgio erdvinės santvaros. Visa konstrukcija juda specialiai įrengtais bėgiais, einančiais per scenos gylį. Prireikus ekraną galima pristumti maksimaliai į scenos priekį, o pasibaigus renginiui ar net jo metu – nustumti prie galinės sienos ir taip atlaisvinti sceną kitoms veikloms. Nors pats judėjimo principas gali pasirodyti paprastas, jo įgyvendinimas pareikalavo nestandartinių inžinerinių sprendimų.
Konstrukcija turėjo patikimai išlaikyti didelio LED ekrano svorį, užtikrinti sklandų ir saugų jo judėjimą bei būti tiksliai pritaikyta prie esamos salės architektūros. 5 × 3 metrų LED ekranas pasižymi WQHD (2560 × 1440 pikselių) raiška, todėl užtikrina ryškų ir detalų vaizdą net žiūrint iš nedidelio atstumo.
„Šio projekto išskirtinumas – ne vien ekrano dydis ar raiška. Didžiausia jo vertė yra specialiai aktų salei suprojektuota judanti konstrukcija, dėl kurios ekranas nėra stacionarus – jo padėtį galima keisti pagal poreikį. Vieną dieną salėje gali vykti konferencija, kitą – koncertas ar spektaklis, o ekrano padėtį kiekvienu atveju galima pritaikyti pagal konkretų scenarijų. Tai tikrai universalus, erdvės nevaržantis sprendimas“, – sako BMK Vaizdo ir garso projektų skyriaus vadovas Rolandas Šikšnian.
Toks sprendimas ypač aktualus universitetams, kolegijoms ir mokykloms, turinčioms daugiafunkces aktų sales. LED ekranams tampant vis labiau prieinamiems, jie gali tapti kokybiškesne ir lankstesne alternatyva įprastiems projektoriams – užtikrinti ryškų, kontrastingą vaizdą ir būti pritaikyti prie konkrečios erdvės bei jos naudojimo poreikių.
Planuojate atnaujinti mokyklos, kolegijos ar universiteto aktų salę? BMK komanda suprojektuos ir įgyvendins audiovizualinį sprendimą, pritaikytą jūsų erdvei ir jos naudojimo scenarijams.
Mobilus LED ekranas LIK aktų salėje: nestandartinis sprendimas daugiafunkcinei scenai
Lietuvos inžinerijos kolegijoje (LIK) BMK komanda įgyvendino išskirtinį LED ekrano sprendimą. Kolegijos aktų salėje 5 × 3 metrų ekranas įrengtas ant specialiai suprojektuotos judančios konstrukcijos, leidžiančios jį perkelti iš scenos galo į priekį ir sustabdyti pasirinktoje vietoje.
Kolegijai buvo svarbu, kad ekraną būtų galima patogiai naudoti konferencijų, akademinių renginių, pristatymų, koncertų ir kitų veiklų metu, tačiau nenaudojamas jis neužimtų scenos. Įprastas stacionarus ekranas būtų apribojęs erdvės panaudojimo galimybes, todėl reikėjo lankstaus sprendimo, galinčio prisitaikyti prie skirtingų aktų salės scenarijų.
Ekranas, judantis kartu su scenos poreikiais
LED ekranas įrengtas ant penkių metrų ilgio erdvinės santvaros. Visa konstrukcija juda specialiai įrengtais bėgiais, einančiais per scenos gylį. Prireikus ekraną galima pristumti maksimaliai į scenos priekį, o pasibaigus renginiui ar net jo metu – nustumti prie galinės sienos ir taip atlaisvinti sceną kitoms veikloms. Nors pats judėjimo principas gali pasirodyti paprastas, jo įgyvendinimas pareikalavo nestandartinių inžinerinių sprendimų.
Konstrukcija turėjo patikimai išlaikyti didelio LED ekrano svorį, užtikrinti sklandų ir saugų jo judėjimą bei būti tiksliai pritaikyta prie esamos salės architektūros. 5 × 3 metrų LED ekranas pasižymi WQHD (2560 × 1440 pikselių) raiška, todėl užtikrina ryškų ir detalų vaizdą net žiūrint iš nedidelio atstumo.
„Šio projekto išskirtinumas – ne vien ekrano dydis ar raiška. Didžiausia jo vertė yra specialiai aktų salei suprojektuota judanti konstrukcija, dėl kurios ekranas nėra stacionarus – jo padėtį galima keisti pagal poreikį. Vieną dieną salėje gali vykti konferencija, kitą – koncertas ar spektaklis, o ekrano padėtį kiekvienu atveju galima pritaikyti pagal konkretų scenarijų. Tai tikrai universalus, erdvės nevaržantis sprendimas“, – sako BMK Vaizdo ir garso projektų skyriaus vadovas Rolandas Šikšnian.
Toks sprendimas ypač aktualus universitetams, kolegijoms ir mokykloms, turinčioms daugiafunkces aktų sales. LED ekranams tampant vis labiau prieinamiems, jie gali tapti kokybiškesne ir lankstesne alternatyva įprastiems projektoriams – užtikrinti ryškų, kontrastingą vaizdą ir būti pritaikyti prie konkrečios erdvės bei jos naudojimo poreikių.
Planuojate atnaujinti mokyklos, kolegijos ar universiteto aktų salę? BMK komanda suprojektuos ir įgyvendins audiovizualinį sprendimą, pritaikytą jūsų erdvei ir jos naudojimo scenarijams.
Nuo idėjos iki lankytojo patirties: kas slypi už interaktyvios ekspozicijos
Šiuolaikinė muziejaus ekspozicija vis rečiau prasideda ir baigiasi eksponatu vitrinoje. Lankytojui šiandien svarbu ne tik pamatyti, bet ir savarankiškai suprasti, išgirsti, paliesti, tyrinėti, kartais – patirti tai, ko pats eksponatas fiziškai negali parodyti. Todėl muziejams vis dažniau tenka spręsti ne vien turinio ar dizaino, bet ir lankytojo patirties klausimą: kaip sudėtingą pasakojimą paversti įtraukia, prieinama ir ilgalaikėje perspektyvoje veikiančia ekspozicija?
Būtent šioje pasakojimo, dizaino ir technologijų sankirtoje dirba daugiau nei tris dešimtmečius rinkoje veikianti „Biznio mašinų kompanija“ – BMK, priklausanti „Atea“ grupei. Muziejams įmonė kuria interaktyvias ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus – nuo koncepcijos, scenarijaus, dizaino ir programavimo iki įrangos montavimo, integravimo bei garantinio aptarnavimo.
Apie tai, kaip gimsta tokie projektai, kokių klausimų muziejams verta nepraleisti ir kodėl technologijos ekspozicijoje turėtų prasidėti ne nuo įrangos sąrašo, o nuo pasakojimo, kalbamės su BMK komanda.
Ne technologijos dėl technologijų
Technologijos muziejuje pačios savaime dar nesukuria nei įtaigesnio pasakojimo, nei didesnio prieinamumo. Ekranas, projekcija, virtualiosios realybės patirtis, garso takelis ar interaktyvus žaidimas vertingi tik tada, kai padeda lankytojui priartėti prie turinio.
„Muziejai kartais ateina jau turėdami technologijos pavadinimą – nori ekrano, projekcijos, VR sprendimo. Bet pirmas klausimas visada turėtų būti ne apie įrangą, o apie pasakojimą: ką norime, kad lankytojas suprastų, pajustų ar atrastų?“ – sako BMK Skaitmeninio turinio kūrimo skyriaus vadovas Vilius Jurgelevičius.
Tai ypač svarbu muziejams, kurių pasakojimai remiasi istorija, kultūros paveldu, meno kūriniais ar autentiškais objektais. Tokiose ekspozicijose technologijos turi veikti atsargiai – ne užgožti eksponatą, o padėti jį geriau suprasti.
Gera interaktyvi patirtis nėra ta, kuri daugiausia juda, mirga ar stebina techninėmis galimybėmis. Ji gera tada, kai padeda lankytojui užmegzti ryšį su pasakojimu – geriau suprasti temą, pajusti atmosferą, įsitraukti emociškai ar atrasti tai, ko nebūtų pastebėjęs vien žiūrėdamas į eksponatą vitrinoje. O kartais svarbu ne racionaliai paaiškinti, o sukurti įtaigią patirtį, kuri leidžia lankytojui išsinešti jausmą, klausimą ar asmeninį santykį su tuo, ką pamatė.
„Kartais tinkamiausias sprendimas nebūtinai yra sudėtingiausias. Vienur reikia projekcijos ar 3D animacijos, kitur – aiškiai sukurto garso pasakojimo, o dar kitur pakanka gerai apgalvotos informacijos struktūros ar paprastos lankytojui patogios sąsajos. Svarbiausia, kad priemonė būtų parinkta pagal turinį, o ne atvirkščiai“, – teigia pašnekovas.
Viena komanda – nuo turinio iki veikiančios ekspozicijos
Muziejų ekspozicijų kūrimas dažnai primena sudėtingą dėlionę, o kartu – logistinį iššūkį. Vieni specialistai rengia turinį, kiti kuria dizainą, treti projektuoja erdvę, ketvirti rūpinasi programavimu, garso ar vaizdo sprendimais, dar kiti – įrangos montavimu ir priežiūra. Kiekviena grandis svarbi, tačiau kuo jų daugiau, tuo didesnė rizika, kad ekspozicijos idėja, lankytojo kelias ir techninis įgyvendinimas pradės veikti kaip atskiros dalys.
Čia išryškėja BMK pabrėžiamas vienos komandos principo privalumas. Įmonės skaitmeninio turinio komandoje dirba projektų vadovai, dizaineriai, scenaristai, programuotojai ir inžinieriai. Atskiras vaizdo ir garso sprendimų padalinys leidžia vienoje vietoje derinti turinį, kūrybinius sprendimus ir techninį įgyvendinimą.
„Mūsų stiprybė ta, kad vienoje komandoje turime ir turinio, ir dizaino, ir programavimo, ir vaizdo bei garso sprendimų specialistus. Tai leidžia nuo pat pradžių matyti visą ekspozicijos kelią – nuo idėjos iki to momento, kai lankytojas paspaudžia mygtuką ar įsitraukia į patirtį“, – pasakoja V. Jurgelevičius.
Muziejui tai reiškia, kad ekspozicijos idėja gali būti tikrinama ne tik kūrybiniu, bet ir praktiniu požiūriu: kaip ji veiks konkrečioje erdvėje, kaip bus prižiūrima, kaip bus atnaujinamas turinys ir kiek ilgai sprendimas išliks aktualus. Kartu tai sumažina koordinavimo ir administravimo resursus.
„Muziejui svarbu ne tik sukurti įspūdį atidarymo dieną. Sprendimas turi veikti kasdien – su realiais lankytojais, edukacijomis, renginiais, technine priežiūra. Todėl apie aptarnavimą, turinio atnaujinimą ir patikimumą reikia galvoti dar projektavimo metu“, – pabrėžia pašnekovas.
Būtent todėl technologijos neturėtų būti prijungiamos paskutinę minutę. Jei jos planuojamos kartu su turiniu, erdve ir lankytojo keliu, jos tampa natūralia ekspozicijos dalimi. Jei atsiranda tik kaip papildoma detalė prie jau parengtos koncepcijos, kyla rizika, kad sprendimas bus brangus, bet menkai veikiantis.
Skirtingi muziejai – skirtingi sprendimai
BMK įgyvendinti projektai rodo, kad interaktyvumas muziejuje neturi vienos formos. Jis kaskart priklauso nuo to, ką muziejus nori atverti lankytojui.
„Vieno sprendimo, kurį būtų galima perkelti iš projekto į projektą, nėra. Kiekvienas muziejus ateina su skirtingu pasakojimu, erdve ir auditorija. Vienur technologijos padeda priartinti detalę, kitur – sukurti atmosferą ar emociją, dar kitur – padaryti turinį prieinamą žmogui, kuris negali jo patirti įprastu būdu“, – sako V. Jurgelevičius.
Palangos gintaro muziejuje veikiančioje parodoje „Maži ir gražūs“ technologiniai ir dizaino sprendimai padeda lankytojui įsižiūrėti į mažiausius Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių kūrinius – gintarą, LDK monetas, juvelyriką, miniatiūras. Čia svarbiausia tampa ne efektas, o gebėjimas mažą objektą paversti dideliu pasakojimu.
Kitas pavyzdys – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus skaitmeninė platforma „EMA: sužinok, tyrinėk, išbandyk“, sukurta kad pristatytų Lietuvos dailės aukso fondą skaitmeniniu formatu. Joje kūriniai pateikiami pasitelkiant gestų kalbą, vaizdinį pasakojimą, subtitrus, lengvai suprantamos kalbos tekstus. Taip skaitmeninis muziejaus turinys tampa savarankiška prieinamumo erdve.
Dar kitokį muziejinės patirties modelį siūlo „Šedevro kambarys“ Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, kur XVII a. meno kūrinys pristatomas pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus, vaizdo projekcijas ir specialiai kuriamą erdvės atmosferą. Čia technologijos veikia kaip papildomas interpretacijos sluoksnis – ne užgožiantis kūrinį, o kviečiantis į jį įsižiūrėti.
Anykščių Angelų muziejuje lankytojai kviečiami keliauti po septynias trimates erdves –virtualų pasaulį, kuriame kiekviena erdvė pasakoja savitą istoriją. Virtualioje ekspozicijoje lankytojai gali pažinti apie 200 eksponatų, iš kurių apie 60 sudaro Angelų muziejaus kolekcija. Likusi ekspozicijos dalis pristato tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos ir kitus vizualiojo meno kūrinius. Pasirinkus dominantį objektą, jį galima apžiūrėti iš arti trimatėje erdvėje, o garsiniai pasakojimai padeda geriau suprasti kūrinio istoriją ir kontekstą.
Šaltojo karo muziejuje branduolinio konflikto grėsmę perteikia įtraukianti instaliacija: ant trijų sienų ir reljefinio maketo rodomi ramūs pasaulio vaizdai, paspaudus mygtuką virstantys raketos paleidimo, sprogimo ir jo padarinių scenomis. Čia technologijos leidžia grėsmę ne tik suprasti, bet ir emociškai patirti.
Žemaičių muziejaus „Alka“ modernizavimo projekte technologijos pasitelktos platesniam istoriniam pasakojimui: 3D animacijai, projekcijoms, garsiniams sprendimams, vaizdo ir ekspozicijos valdymo sistemoms.
Kituose BMK darbuose – Liubavo dvaro muziejuje, Salų dvare – technologijos naudojamos virtualiam pažinimui, interaktyviems žaidimams, edukaciniams maršrutams ar patirtiniams pasakojimams.
Ką muziejui verta apgalvoti prieš pradedant
Muziejui, planuojančiam naują ekspoziciją ar skaitmeninį sprendimą, vienas svarbiausių darbų prasideda dar iki susitikimo su technologijų kūrėjais.
Pirmiausia reikia kuo tiksliau įsivardyti, kokią istoriją norima papasakoti, kam ji skirta ir kokią lankytojo patirtį siekiama sukurti. Ar lankytojas bus vedamas nuosekliu maršrutu? Ar jis galės rinktis savo tyrinėjimo kryptį? Ar sprendimas skirtas ekspozicijos erdvei, edukacijai, nuotoliniam lankytojui, ar kelioms situacijoms iš karto?
Ne mažiau svarbu iš anksto galvoti apie auditorijų įvairovę. Vieniems lankytojams reikalingi subtitrai, kitiems – gestų kalba, garsinis vaizdavimas, aiškesnė vizualinė struktūra, lengvai suprantama kalba, alternatyvūs tekstai ar galimybė turinį pasiekti skaitmeniniu formatu. Todėl prieinamumas muziejuje tampa ne papildomu priedu, o vienu iš kokybiškos lankytojo patirties kriterijų.
„Prieinamumas taip pat neturėtų būti paskutinis projekto priedas. Jeigu apie gestų kalbą, subtitrus, garsinį vaizdavimą ar lengvai suprantamą tekstą galvojama tik pabaigoje, dažnai tenka taisyti jau sukurtą sistemą. Daug geriau, kai tai planuojama kartu su visu ekspozicijos turiniu“, – pažymi pašnekovas.
Dar viena klaida – pamiršti, kad ekspozicija gyvens ilgiau nei projektas. Reikia numatyti ne tik sukūrimo, bet ir veikimo biudžetą: programinės įrangos atnaujinimus, įrangos priežiūrą, turinio korekcijas, techninį aptarnavimą. Tai ypač aktualu nuolatinėms ekspozicijoms, kurios turi veikti ne kelis mėnesius, o daugelį metų.
Todėl į pokalbį su technologijų partneriais verta ateiti kuo anksčiau. Ankstyvas dialogas leidžia įvertinti, ar sumanymas realiai įgyvendinamas, ar pasirinktos technologijos tinka konkrečiai erdvei, kokių infrastruktūros sprendimų reikės, ar lankytojo kelias bus aiškus, ar ekspozicija nebus perkrauta pertekliniais efektais.
„Geriausias rezultatas atsiranda tada, kai muziejus ir technologijų kūrėjai kartu ieško tiksliausios formos turiniui atskleisti. Muziejus geriausiai žino savo rinkinius ir pasakojimus, o mūsų darbas – padėti rasti būdą, kaip jie gali veikti lankytojo patirtyje“, – apibendrina pašnekovas.
Ateities ekspozicija nebūtinai bus ta, kurioje daugiausia ekranų ar sudėtingiausių įrenginių. Veikiau tai bus ekspozicija, kurioje kiekvienas sprendimas turi aiškią priežastį. Kai šis klausimas tampa projekto pradžia, technologijos nustoja būti ekspozicijos dekoracija. Jos tampa tiltu tarp muziejaus turinio ir lankytojo patirties.
BMK – daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė, muziejams kurianti interaktyvias ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus nuo idėjos iki techninio įgyvendinimo. Įmonės komandoje dirba turinio kūrėjai, dizaineriai, programuotojai, inžinieriai, vaizdo ir garso sprendimų specialistai, todėl muziejams ji gali pasiūlyti ne pavienę technologiją, o visą kelią – nuo pasakojimo koncepcijos iki veikiančios lankytojo patirties. Muziejai, planuojantys naujas ekspozicijas, skaitmeninius sprendimus ar prieinamumo projektus, gali kreiptis į BMK komandą konsultacijai dėl galimų sprendimų ir bendradarbiavimo.
Straipsnis „Verslo žiniose”: https://www.vz.lt/ismani-lietuva/2026/08/19/nuo-idejos-iki-lankytojo-patirties-kas-slypi-uz-interaktyvios-ekspozicijos-588749
Skaitmeninės instaliacijos Šaltojo karo muziejuje
Šiuolaikinėje muziejaus ekspozicijoje lankytojui svarbu ne tik pamatyti eksponatus, bet ir geriau suprasti pasakojamą istoriją, pajusti jos atmosferą bei atrasti tai, ko eksponatai patys negali perteikti. Technologijos muziejuje vertingos tuomet, kai jos padeda lankytojui priartėti prie turinio ir užmegzti su juo emocinį ryšį.
Tokiu principu BMK sukūrė skaitmeninį turinį ir įgyvendino garso bei vaizdo sprendimus Šaltojo karo muziejuje. Plokštinės miške Plungės rajone veikiantis muziejus įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių balistinių raketų šachtinių paleidimo kompleksų. Tai vienintelė Europoje tokioje vietoje įrengta ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Komplekse buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis.
Branduolinio konflikto grėsmę perteikianti instaliacija
Vienas BMK įgyvendintų sprendimų skirtas perteikti branduolinio konflikto grėsmę ir galimas jo pasekmes.
Muziejui BMK skaitmeninio turinio komanda sukūrė vaizdinį pasakojimą, rodomą ant trijų sienų ir horizontaliai įrengto reljefinio maketo. Pasakojimo pradžioje lankytoją supa gražūs ir ramūs gamtos bei žmonijos vaizdai, tačiau paspaudus specialų mygtuką atmosfera staiga pasikeičia: prasideda įtampos kupini pasirengimo raketos paleidimui kadrai, po kurių rodomas sprogimas, jo banga ir nuniokoto pasaulio scenos.
Kuriant instaliaciją buvo naudojamos senos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos pasitelkiant dirbtinį intelektą pavyko praplėsti, pagerinti jų kokybę ir pritaikyti projekcijų formatui. Ant reljefinio maketo projektuojami animuoti vaizdai tiksliai derinami prie jo paviršiaus, todėl maketas tampa dinamiška ir neatsiejama pasakojimo dalimi.
Sinchronizuotai instaliacijai naudojami keturi projektoriai, o žemų dažnių garso sistema sustiprina įtampą ir emocinį turinio poveikį. Vyresniems lankytojams šis pasakojimas neretai sukelia asmeniškų prisiminimų ir jausmų, o vaikus priverčia surimti bei susimąstyti apie branduolinio karo pasekmes.
Interaktyvusis veidrodis
Kitas BMK sukurtas sprendimas yra interaktyvioji dirbtinio intelekto fotostudija, dar vadinama interaktyviuoju veidrodžiu. Ji suteikia lankytojui galimybę pačiam tapti ekspozicijos pasakojimo dalimi.
Lietimui jautriame ekrane pasirinkęs norimą atvaizdo variantą, lankytojas nusifotografuoja, o specialiai sukurta programa realiuoju laiku apdoroja jo nuotrauką. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, pakeičiama žmogaus apranga, aplinka ir bendra vaizdo stilistika. Lankytojai gali išvysti save ne tik Šaltojo karo laikotarpį atspindinčiais drabužiais, bet ir šiandienos girininkų bei gamtos mylėtojų apranga. Taip sprendimas susieja istorinį ekspozicijos pasakojimą su dabartine Plokštinės miško aplinka ir Žemaitijos nacionalinio parko tapatybe.
Sukurtą nuotrauką lankytojas gali atsisiųsti į telefoną nuskaitęs ekrane pateikiamą QR kodą – toks būdas pasirinktas siekiant užtikrinti patogią lankytojo patirtį ir išvengti eilių.
Sprendimą sudaro lietimui jautrus ekranas, kamera, kompiuterinė įranga ir BMK sukurta interaktyvi programa. Fotostudija skatina lankytoją aktyviai įsitraukti, suasmenina apsilankymo patirtį ir leidžia išsaugoti individualų prisiminimą iš muziejaus.
Nuo pasakojimo iki veikiančios ekspozicijos
BMK yra daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė. Šiandien jos skaitmeninio turinio, dizaino, programavimo, inžinerijos bei garso ir vaizdo sprendimų specialistai muziejams kuria interaktyvias ekspozicijas ir skaitmenines lankytojų patirtis, apimančias visą projekto kelią nuo pasakojimo koncepcijos iki techninio įgyvendinimo.
Planuojate naują muziejaus ekspoziciją, skaitmeninį ar prieinamumo sprendimą? Susisiekite su BMK komanda ir aptarkime, kaip jūsų idėją paversti įtraukia lankytojo patirtimi.
Skaitmeninės instaliacijos Šaltojo karo muziejuje
Šiuolaikinėje muziejaus ekspozicijoje lankytojui svarbu ne tik pamatyti eksponatus, bet ir geriau suprasti pasakojamą istoriją, pajusti jos atmosferą bei atrasti tai, ko eksponatai patys negali perteikti. Technologijos muziejuje vertingos tuomet, kai jos padeda lankytojui priartėti prie turinio ir užmegzti su juo emocinį ryšį.
Tokiu principu BMK sukūrė skaitmeninį turinį ir įgyvendino garso bei vaizdo sprendimus Šaltojo karo muziejuje. Plokštinės miške Plungės rajone veikiantis muziejus įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių balistinių raketų šachtinių paleidimo kompleksų. Tai vienintelė Europoje tokioje vietoje įrengta ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Komplekse buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis.
Branduolinio konflikto grėsmę perteikianti instaliacija
Vienas BMK įgyvendintų sprendimų skirtas perteikti branduolinio konflikto grėsmę ir galimas jo pasekmes.
Muziejui BMK skaitmeninio turinio komanda sukūrė vaizdinį pasakojimą, rodomą ant trijų sienų ir horizontaliai įrengto reljefinio maketo. Pasakojimo pradžioje lankytoją supa gražūs ir ramūs gamtos bei žmonijos vaizdai, tačiau paspaudus specialų mygtuką atmosfera staiga pasikeičia: prasideda įtampos kupini pasirengimo raketos paleidimui kadrai, po kurių rodomas sprogimas, jo banga ir nuniokoto pasaulio scenos.
Kuriant instaliaciją buvo naudojamos senos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos pasitelkiant dirbtinį intelektą pavyko praplėsti, pagerinti jų kokybę ir pritaikyti projekcijų formatui. Ant reljefinio maketo projektuojami animuoti vaizdai tiksliai derinami prie jo paviršiaus, todėl maketas tampa dinamiška ir neatsiejama pasakojimo dalimi.
Sinchronizuotai instaliacijai naudojami keturi projektoriai, o žemų dažnių garso sistema sustiprina įtampą ir emocinį turinio poveikį. Vyresniems lankytojams šis pasakojimas neretai sukelia asmeniškų prisiminimų ir jausmų, o vaikus priverčia surimti bei susimąstyti apie branduolinio karo pasekmes.
Interaktyvusis veidrodis
Kitas BMK sukurtas sprendimas yra interaktyvioji dirbtinio intelekto fotostudija, dar vadinama interaktyviuoju veidrodžiu. Ji suteikia lankytojui galimybę pačiam tapti ekspozicijos pasakojimo dalimi.
Lietimui jautriame ekrane pasirinkęs norimą atvaizdo variantą, lankytojas nusifotografuoja, o specialiai sukurta programa realiuoju laiku apdoroja jo nuotrauką. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, pakeičiama žmogaus apranga, aplinka ir bendra vaizdo stilistika. Lankytojai gali išvysti save ne tik Šaltojo karo laikotarpį atspindinčiais drabužiais, bet ir šiandienos girininkų bei gamtos mylėtojų apranga. Taip sprendimas susieja istorinį ekspozicijos pasakojimą su dabartine Plokštinės miško aplinka ir Žemaitijos nacionalinio parko tapatybe.
Sukurtą nuotrauką lankytojas gali atsisiųsti į telefoną nuskaitęs ekrane pateikiamą QR kodą – toks būdas pasirinktas siekiant užtikrinti patogią lankytojo patirtį ir išvengti eilių.
Sprendimą sudaro lietimui jautrus ekranas, kamera, kompiuterinė įranga ir BMK sukurta interaktyvi programa. Fotostudija skatina lankytoją aktyviai įsitraukti, suasmenina apsilankymo patirtį ir leidžia išsaugoti individualų prisiminimą iš muziejaus.
Nuo pasakojimo iki veikiančios ekspozicijos
BMK yra daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė. Šiandien jos skaitmeninio turinio, dizaino, programavimo, inžinerijos bei garso ir vaizdo sprendimų specialistai muziejams kuria interaktyvias ekspozicijas ir skaitmenines lankytojų patirtis, apimančias visą projekto kelią nuo pasakojimo koncepcijos iki techninio įgyvendinimo.
Planuojate naują muziejaus ekspoziciją, skaitmeninį ar prieinamumo sprendimą? Susisiekite su BMK komanda ir aptarkime, kaip jūsų idėją paversti įtraukia lankytojo patirtimi.
BMK technologinis sprendimas – sklandesniam ristūnų lenktynių startui
Ne visi mūsų projektai telpa į įprastus rėmus. Šį kartą BMK, bendradarbiaudama su VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga, įgyvendino specializuotą starto įrangos sprendimą, skirtą ristūnų žirgų lenktynėms.
Ant starto automobilio sumontuotas LED ekranas ir šviesos signalų sistema padeda vadeliotojams tiksliai matyti laiką iki starto, laiku užimti starto pozicijas ir užtikrina sklandžią lenktynių pradžią. Artėjant startui ekrane rodomas likęs laikas, o skirtingų spalvų šviesos signalai vadeliotojams aiškiai nurodo pasirengimo etapus ir starto momentą.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs „Le Trot“ atstovas Damien Beau šį sprendimą įvertino itin pozityviai. Jo teigimu, tokia starto sistema naudojama ir Prancūzijos ristūnų žirgų lenktynėse, todėl džiugu matyti, kad Lietuvoje diegiami sprendimai atitinka tarptautinėje praktikoje taikomus standartus.
BMK technologinis sprendimas – sklandesniam ristūnų lenktynių startui
Ne visi mūsų projektai telpa į įprastus rėmus. Šį kartą BMK, bendradarbiaudama su VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga, įgyvendino specializuotą starto įrangos sprendimą, skirtą ristūnų žirgų lenktynėms.
Ant starto automobilio sumontuotas LED ekranas ir šviesos signalų sistema padeda vadeliotojams tiksliai matyti laiką iki starto, laiku užimti starto pozicijas ir užtikrina sklandžią lenktynių pradžią. Artėjant startui ekrane rodomas likęs laikas, o skirtingų spalvų šviesos signalai vadeliotojams aiškiai nurodo pasirengimo etapus ir starto momentą.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs „Le Trot“ atstovas Damien Beau šį sprendimą įvertino itin pozityviai. Jo teigimu, tokia starto sistema naudojama ir Prancūzijos ristūnų žirgų lenktynėse, todėl džiugu matyti, kad Lietuvoje diegiami sprendimai atitinka tarptautinėje praktikoje taikomus standartus.
Kai vitrina tampa komunikacijos kanalu: skaitmeniniai ekranai Palangos koncertų salėje
Šiuolaikinė viešųjų erdvių komunikacija vis dažniau persikelia į skaitmeninius ekranus. Pastatų vitrinos šiandien gali tapti aktyviu ir strategiškai valdomu komunikacijos kanalu. Būtent toks BMK sprendimas buvo įgyvendintas Palangos koncertų salėje.
Iki projekto vitrinose buvo naudojamos statinės šviesdėžės. Nors toks sprendimas atliko informavimo funkciją, jis ribojo turinio atnaujinimo greitį, lankstumą ir galimybes reaguoti į dažnai besikeičiančius organizacijos komunikacijos poreikius. Kultūros įstaigai, kurioje informacija apie renginius, repertuarą nuolat kinta, reikėjo dinamiškesnio sprendimo.
Pagrindinis projekto tikslas buvo reklaminį vitrinos plotą paversti aktyviu skaitmeninės komunikacijos kanalu, kuris būtų lengvai valdomas, estetiškai integruotas į pastato architektūrą ir efektyviai matomas tiek iš lauko, tiek iš vidaus.
Įdiegti sprendimai
Sprendimui įgyvendinti buvo įdiegti keturi dvipusiai ekranų komplektai, pritaikyti pastato vitrinos architektūrai. Konstrukcijos buvo projektuojamos taip, kad harmoningai integruotųsi į interjerą bei eksterjerą, neužgožtų erdvės bei darniai papildytų pastato estetiką.
Į gatvės pusę BMK įrengti 1970 x 960 mm skaitmeniniai reklamos ekranai su itin ryškiomis 4000 nitų matricomis, užtikrinančiomis matomumą net esant intensyviai dienos šviesai. Tai leidžia pastato fasadą išnaudoti kaip aiškiai pastebimą reklamos kanalą auditorijai sudominti. Vidinėje pusėje sumontuoti profesionalūs 500 nitų ekranai su matine danga, garantuojančia kokybišką vaizdo perteikimą lankytojams bei darbuotojams.
Sistema valdoma centralizuotai per turinio valdymo platformą, kuri leidžia nuotoliniu būdu kurti, planuoti ir atnaujinti turinį visuose ekranuose. Sistema suteikia galimybę operatyviai keisti renginių informaciją, skelbimus, vizualus bei užsakovų reklamas realiu laiku.
Įgyvendinus projektą:
• statinė reklama pakeista dinamine, vizualiai patrauklia ir lengvai valdoma komunikacija;
• turinys gali būti atnaujinamas realiu laiku iš bet kurios vietos;
• profesionalūs 24/7 veikimui pritaikyti LED ekranai užtikrina patikimą ir ilgalaikį sprendimą;
• maksimaliai išnaudotas vitrinos potencialas tiek išorinei, tiek vidinei komunikacijai;
• padidintas informacijos matomumas, lankstumas ir komunikacijos efektyvumas.
Palangos kultūros centro atvejis – puikus pavyzdys, kaip technologijos gali būti integruojamos ne tik funkcionaliai, bet ir estetiškai, sukuriant ilgalaikę vertę organizacijos komunikacijai.
Kai vitrina tampa komunikacijos kanalu: skaitmeniniai ekranai Palangos koncertų salėje
Šiuolaikinė viešųjų erdvių komunikacija vis dažniau persikelia į skaitmeninius ekranus. Pastatų vitrinos šiandien gali tapti aktyviu ir strategiškai valdomu komunikacijos kanalu. Būtent toks BMK sprendimas buvo įgyvendintas Palangos koncertų salėje.
Iki projekto vitrinose buvo naudojamos statinės šviesdėžės. Nors toks sprendimas atliko informavimo funkciją, jis ribojo turinio atnaujinimo greitį, lankstumą ir galimybes reaguoti į dažnai besikeičiančius organizacijos komunikacijos poreikius. Kultūros įstaigai, kurioje informacija apie renginius, repertuarą nuolat kinta, reikėjo dinamiškesnio sprendimo.
Pagrindinis projekto tikslas buvo reklaminį vitrinos plotą paversti aktyviu skaitmeninės komunikacijos kanalu, kuris būtų lengvai valdomas, estetiškai integruotas į pastato architektūrą ir efektyviai matomas tiek iš lauko, tiek iš vidaus.
Įdiegti sprendimai
Sprendimui įgyvendinti buvo įdiegti keturi dvipusiai ekranų komplektai, pritaikyti pastato vitrinos architektūrai. Konstrukcijos buvo projektuojamos taip, kad harmoningai integruotųsi į interjerą bei eksterjerą, neužgožtų erdvės bei darniai papildytų pastato estetiką.
Į gatvės pusę BMK įrengti 1970 x 960 mm skaitmeniniai reklamos ekranai su itin ryškiomis 4000 nitų matricomis, užtikrinančiomis matomumą net esant intensyviai dienos šviesai. Tai leidžia pastato fasadą išnaudoti kaip aiškiai pastebimą reklamos kanalą auditorijai sudominti. Vidinėje pusėje sumontuoti profesionalūs 500 nitų ekranai su matine danga, garantuojančia kokybišką vaizdo perteikimą lankytojams bei darbuotojams.
Sistema valdoma centralizuotai per turinio valdymo platformą, kuri leidžia nuotoliniu būdu kurti, planuoti ir atnaujinti turinį visuose ekranuose. Sistema suteikia galimybę operatyviai keisti renginių informaciją, skelbimus, vizualus bei užsakovų reklamas realiu laiku.
Įgyvendinus projektą:
• statinė reklama pakeista dinamine, vizualiai patrauklia ir lengvai valdoma komunikacija;
• turinys gali būti atnaujinamas realiu laiku iš bet kurios vietos;
• profesionalūs 24/7 veikimui pritaikyti LED ekranai užtikrina patikimą ir ilgalaikį sprendimą;
• maksimaliai išnaudotas vitrinos potencialas tiek išorinei, tiek vidinei komunikacijai;
• padidintas informacijos matomumas, lankstumas ir komunikacijos efektyvumas.
Palangos kultūros centro atvejis – puikus pavyzdys, kaip technologijos gali būti integruojamos ne tik funkcionaliai, bet ir estetiškai, sukuriant ilgalaikę vertę organizacijos komunikacijai.
Naujoji posėdžių salė: sklandžiau, patogiau, skaidriau
Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams svarbūs sprendimai jau priimami naujoje modernioje posėdžių salėje, atitinkančioje šiuolaikinės savivaldos poreikius ir pažangiomis technologijomis užtikrinančioje tiek tarybos, tiek administracijos, tiek čia susirinkusių bendruomenės bei organizacijų atstovų pasitarimų skaidrumą.
„Naujos salės vizija buvo aiški: moderni technika, patogūs ir tinkamai išdėstyti baldai, geras matomumas, nepriekaištinga garso sklaida ir tinkamas apšvietimas, sklandi vieša transliacija gyvai, lengva fizinė ir technologinė prieiga. Šioje salėje vyksta ne tik tarybos posėdžiai, bet ir daugiau svarbių renginių: susitikimai ir diskusijos su įvairių organizacijų, įstaigų atstovais, taip pat Vilniaus rajono gyventojais. Todėl siekėme sukurti funkcionalią, ergonomišką ir modernią erdvę, kurioje būtų patogu dirbti ir bendradarbiauti visiems – ir tarybos nariams, ir savivaldybės administracijos darbuotojams, ir svečiams, ir techniniam personalui“, – pasakoja Kęstutis Butvydas, Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjas.
Kaip ir kiekvieno projekto atveju, iššūkių neišvengta, tačiau nuolat palaikant glaudų ryšį su projekto įgyvendinimo komanda, pirmiausia generaliniu rangovu MB „Autostatyba“ ir interjero studija M2J, visi sunkumai buvo įveikti ir pasiektas puoselėtus lūkesčius atitinkantis rezultatas.
Naujoji salė ne tik pagerino administracijos darbo kokybę, palengvino tarybos posėdžių organizacinį procesą (nebereikia blaškytis ieškant laisvų patalpų), bet ir suteikė galimybę efektyviau komunikuoti su visuomene, pelnyti didesnį jos pasitikėjimą užtikrinant skaidrumą tiesioginėmis posėdžių transliacijomis.
Visiems posėdžių salės įrengimo darbams vadovavo ir daugumą jų pati atliko MB „Autostatyba“ – inovatyvios statybos ir rekonstrukcijos įmonė, jau 10 metų teikianti visapuses profesionalias ir naujausiomis tendencijomis bei pažangiausiomis technologijomis grįstas generalinės rangos, statybos, interjero įrengimo paslaugas ir konsultacijas. „Dėkojame Vilniaus rajono savivaldybei už profesionalumą ir aktyvų bendradarbiavimą ieškant sprendimų ir įveikiant iššūkius. Tai buvo abipusiškai sutelktas, atsakingas ir efektyvus darbas“, – sako įmonės vadovas Tomas Draudvila.
Naujojo interjero sprendiniai dera prie viso kolorito
„Nusprendėme naujosios salės interjerą derinti su kiek seniau įrengtos civilinės metrikacijos salės interjeru. Mes pasirinkome visiškai kitas medžiagas, tačiau išlaikėme stilistiką ir spalviškumą. Įtaką sprendimams padarė ir kliento vizija: jis norėjo puslankiu išdėstytų darbo vietų. Šie kriterijai ir buvo mūsų atspirties taškas kuriant posėdžių salės interjerą“, – pasakoja interjero autorės Miglė Gruodytė-Misikė, Monika Janulevičiūtė ir Jurgita Saulytė-Janonė – interjero studija M2J. Buvusių bendrakursių sąraše – jau daugiau kaip 100 įrengtų įvairios paskirties objektų interjerų.
Dizainerės sako, kad esamas gretimų Vilniaus rajono savivaldybės patalpų medžiagiškumas jas šiek tiek įpareigojo, todėl jos pasirinko šviesų, balintą ir pilkintą, interjero koloritą, natūralaus balinto ąžuolo atspalvio medieną, teraco rašto elementus. Kliento pageidaujamas baldų išdėstymas puslankiu padiktavo apvalintų linijų ir kampų idėją: taip atsirado lenkti posėdžių baldai, arkos virš durų, frezuotos detalės durų fasaduose, bangelių motyvas akcentinėje sienoje, pakabinamas šviestuvas. Salės medžiagos atitinka funkcinius poreikius: akustinis užuolaidų audinys slopina aidėjimą, išmaniai valdomas apšvietimas didina komfortą ir taupo elektros energiją, stumdomosios durys slepia virtuvėlės erdvę.
Pasak dizainerių, sukurti bei pristatyti tokią interjero koncepciją, kurią priimtų visas savivaldybės kolektyvas, o ne vienas atsakingas asmuo, kaip paprastai būna projektuose, buvo pirmas, bet ne paskutinis iššūkis šiame projekte. Mat užsakovas kėlė ypatingų reikalavimų: salėje turėjo tilpti tam tikras kiekis darbo vietų, reikėjo sutalpinti visą būtiną įrangą (kameras, ekranus etc.) ir visus darbus atlikti kuo greičiau. Dizainerės neturėjo galimybės vietoje prižiūrėti visos darbų eigos, todėl iš anksto apgalvodavo visus procesus ir numatydavo kelis žingsnius į priekį, informuodavo užsakovą apie įvairius sprendimus ir medžiagų terminus, itin smulkmeniškai parengdavo brėžinius, – tokiu būdu joms ir pavyko užtikrinti sklandų darbų procesą.
Balinto ąžuolo plokštės suteikė baldams elegancijos ir lengvumo
Posėdžių salės baldams pasirinktos tarptautinės bendrovės EGGER aukščiausios kokybės laminuotos medžio drožlių plokštės suteikia interjerui elegancijos ir lengvumo.
Ramią ir modernią susitikimų erdvės nuotaiką kuria balduose panaudotos balinto Vičencosąžuolo (H3152 ST19 „Bleached Vicenza Oak“) EGGER plokštės. Šviesus ąžuolo atspalvis interjero sprendiniuose puikiai dera su mozaikinio betono grindimis ir švelniais, suapvalintais biuro baldų elementais. Baldų apdaila ir spalvomis interjere pasiekta natūralios elegancijos ir modernaus paprastumo pusiausvyra.
Visų salės baldams gaminti panaudotų EGGER gaminių, tiek laminuotų medžio drožlių plokščių (LMDP), tiek laminato (CPL), apdaila tokia pat, balinto Vičencos ąžuolo H3152 ST19, skiriasi tik jų medžiagiškumas. Tokiu būdu, pasitelkus skirtingą natūralumo išraišką ir charakterį, buvo išvengta monotonijos interjere.
Baldų fasadams labiausiai tiko „ST19 Deepskin Excellent“ tekstūra su linijiniu raštu, pabrėžiančiu medienos autentiškumą ir suteikiančiu paviršiams gylio. Subtili, elegantiška apdaila pabrėžia šiltą šviesią patalpos spalvų paletę ir atitinka projekto tikslą: sukurti funkcionalią, estetiškai patrauklią erdvę, kurioje būtų miela dirbti.
Aukštos kokybės baldines plokštes ir stalviršius tiekiančios įmonės EGGER laminuotosmedžio drožlių plokštės yra patvarios, lengvai prižiūrimos ir atitinka tvarios gamybos standartus, jos sujungia kokybę, estetiką ir našumą, todėl yra vertinamos profesionalų. EGGER plokštės, pagamintos iš atsakingai gaunamos medienos ir perdirbtų medžiagų, gali būti montuojamos tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. EGGER laminatas puikiai tinka intensyvaus naudojimo vietose, jis atsparus įbrėžimams, karščiui bei drėgmei ir yra lengvai valomas. Nenuostabu, kad būtent iš jo pagaminti kone nuolat kokiais nors tikslais eksploatuojamos posėdžių salės baldai.
Interjero akcentas – nerūdijančiojo plieno spindesys
Naujojoje Vilniaus rajono savivaldybės posėdžių salėje apšvietimas valdomas preciziška kokybe garsėjančio vokiečių gamintojo JUNG gaminiais.
„Užsakovas numatė išmanųjį apšvietimą, todėl, atsižvelgus į kokybės, dizaino ir kainos santykį, funkcionalumą bei pritaikymo galimybes, pasirinkti populiariosios JUNG serijos LS 990 jungikliai su keliais klavišais ir kištukiniai lizdai. Pagal mūsų interjero koncepciją labiausiai tiko nerūdijančiojo plieno spalvos gaminiai“, – pasakoja posėdžių salės interjero bendraautorė M. Gruodytė-Misikė.
Bauhauzo dizaino mokyklos stilistikos įkvėptos serijos LS 990 produktai pradėti gaminti daugiau kaip prieš 50 metų, tačiau iki šiol nepraranda populiarumo rinkoje, nes gamintojas juos nuolat tobulina puoselėdamas vienintelį tikslą: kurti galvojant apie ateitį.
Šie santūraus dizaino jungikliai ir kištukiniai lizdai klasikiniais siauriais rėmeliais ypač funkcionalūs. Nuo vienos iki penkių jungčių, ant sienos montuojami ir vertikaliai, ir horizontaliai, suderinami su visais JUNG LS serijos dangteliais – jie tinkami sudėtingiausioms architektūrinėms ir techninėms idėjoms įgyvendinti. Griežtų minimalistinių formų LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai gaminami iš įvairių medžiagų ir gali būti daugybės spalvų, todėl jų panaudojimo galimybės neaprėpiamos, jie puikiai pritaikomi bet kuriame interjere – nuo žaismingo iki subtiliai prabangaus.
Nesenstančios JUNG klasikos LS 990 dizainas tapo ir spalvingos jungiklių serijos „Les Couleurs® Le Corbusier“ pagrindu. Šią seriją sudaro net 63 „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės spalvų gaminiai, lengvai suderinami tarpusavyje.
JUNG nuosekliai laikosi nuostatos puoselėti planetą ir kuo labiau prisidėti prie visuotinio atšilimo mažinimo, todėl stengiasi kuo daugiau gamybai reikiamų elementų įsigyti iš savo gamyklų kaimynystėje esančių tiekėjų ir gamybos procese naudoti kuo daugiau tvarių medžiagų. Viena iš tokių medžiagų – duroplastas, kurio gamybos metu taupiai vartojama energija ir vanduo, į atmosferą išmetama mažiau CO2. Be to, perdirbant ar utilizuojant duroplastą nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu – mikroplastiko. JUNG daug dėmesio skiria savo gaminių kokybės kontrolei gamybos metu ir garantuoja greitas bei kokybiškas serviso paslaugas jų naudojimo metu. Taip ilginama JUNG prietaisų eksploatavimo trukmė ir kartu tausojami žaliavų ištekliai, mažinamas nebetinkamų gaminių perdirbimo bei utilizavimo poreikis ir atmosferos užterštumas.
Gera architektūra – tai kūrybinio įkvėpimo, šiuolaikiško dizaino, daugiafunkciškumo ir tvarios kokybės dermė. Viena iš svarbių šios darnios visumos detalių – visus reikalavimus atitinkantys aukštos kokybės JUNG serijos LS 990 gaminiai, kurių, beje, yra ne tik nerūdijančiojo plieno spalvos, bet ir išties gaminamų iš metalo. Įmonės įkūrėjas Albrechtas Jungas labai vertino metalo savybes, todėl įmonė jau nuo pat 1920 m. siūlo ir metalinių gaminių. Serijoje LS 990 taip pat yra jungiklių ir kištukinių lizdų iš nerūdijančiojo plieno, aliuminio, auksu dengto metalo, žalvario. Visi šie metaliniai rėmeliai – ypatingas akcentas, idealiai atkartojantis serijos LS 990 dizainą ir funkcijas.
Technologijos papildo architektūrinę viziją
Šiuolaikišką, struktūruotą ir efektyvų posėdžių valdymą naujoje posėdžių salėje užtikrina „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) įdiegti garso ir vaizdo sprendiniai. Aukštos klasės diskusijų ir balsavimo sistema suteikia galimybę patogiai vesti diskusijas, greitai balsuoti ir laikytis reglamento. Sistema palaiko BYOD (Bring Your Own Device) funkciją – dalyviai gali naudotis savo įrenginiais, o tai suteikia daugiau lankstumo ir pritaikomumo. Papildomai integruotas aukštos skiriamosios gebos LED ekranas pagerina informacijos matomumą ir bendrą posėdžių patirtį. Sprendimas organiškai dera interjere – vizualiai subtilus, estetiškas ir harmoningas.
„Pasiektas rezultatas pranoko lūkesčius: technologijos ne tik patikimai veikia, bet ir gražiai dera jaukioje erdvėje. Šis projektas puikiai parodo, kaip technologijos gali papildyti architektūrinę viziją“, – sako Rolandas Šikšnian, BMK pardavimų grupės vadovas, ir pabrėžia BMK sprendinių naudą: aiškesnė darbotvarkė, efektyvesnis svarstymas, tikslus balsavimas, stabili garso ir vaizdo sistema, posėdžių protokolavimas.
Inovatyvių technologijų įmonė BMK jau 31 metus Lietuvoje diegia pažangius sprendimus, keičiančius kasdienybę ir kuriančius pridėtinę vertę kiekvienam klientui. Įmonės veikla aprėpia penkias sritis: garso ir vaizdo sprendimų projektai; spausdinimas ir skaitmeninimas, valdomo spausdinimo paslauga MPS; pramoninės spaudos ir reklamos gamybos, automatizavimo sprendimai; inovatyvus mokymosi procesų modernizavimas švietimo sistemoje, edukacijoje; specializuoti skaitmeninio turinio sprendimai ir jų kūrimas.
„Didžiausia BMK stiprybė – žmonės. Kompetentingi darbuotojai, klientų patirtys ir lūkesčiai – tai pagrindas, kuriuo remiamės. Mes nuolat klausome, mokomės ir tobulėjame, kad galėtume būti žingsniu priekyje ir kartu kurti pažangią, tvarią ateitį“, – sako Rolandas Šikšnian.
* Patyrusių apšvietimo specialistų komanda „Gitoma“ visada padeda rasti idealų funkcionalumo ir estetikos balansą. Specialiai šiam projektui jie pagamino trijų metrų skersmens išskirtinio dizaino šviestuvą. Foniniam apšvietimui naudojamos LED juostos gali keisti atspalvį atitinkamai pagal salės poreikį. Visi integruoti šviestuvai yra valdomi per DALI standartą.
