Pirmasis Lietuvoje „Samsung Spatial“ 3D ekranas KFC restorane
Šiandien reklama konkuruoja ne tik su kitais prekių ženklais. Ji konkuruoja su ryškiomis iškabomis, telefonu rankoje ir nuolat mažėjančia žmonių dėmesio trukme. Todėl verslai ieško sprendimų, kurie ne tik perduotų žinutę, bet ir priverstų sustoti. Vienas tokių sprendimų – naujos kartos „Samsung Spatial Signage“ ekranai, sukuriantys įspūdingą trimatį vaizdą be 3D akinių.
KFC tapo pirmuoju restoranu Lietuvoje, įdiegusiu „Samsung Spatial Signage“ ekraną. Projektą įgyvendino ir integravo BMK, oficiali „Samsung“ profesionalių ekranų sprendimų partnerė.
3D efektas – naudojant įprastą 2D turinį
„Samsung Spatial Signage“ technologija leidžia sukurti įspūdingą trimatį vaizdą be specialių akinių, naudojant net ir įprastą 2D reklaminį turinį. Pasitelkiant optinę vaizdo atkūrimo technologiją ir išmanius vaizdo apdorojimo algoritmus, ekranas automatiškai išryškina pagrindinius objektus, sukuria gylio pojūtį ir efektą, tarsi vaizdas išsiveržtų iš ekrano. Tam nereikia nei specialios 3D programinės įrangos, nei modeliavimo žinių, todėl verslai gali lengvai pritaikyti jau turimą turinį ir išgauti iki vieno metro gylio įspūdį. Visa ši technologija integruota į vos 52 mm storio ekraną.
Turinį galima valdyti naudojant debesijos „Samsung VXT“ platformą, o naujus vizualus kurti ir optimizuoti nuotoliniu būdu. Tai leidžia greitai atnaujinti kampanijas ir efektyviai administruoti ekranus net keliuose objektuose.
Vos šiais metais pristatyta „Samsung Spatial Signage“ technologija jau sulaukė tarptautinio pripažinimo. Ji buvo įvertinta prestižiniuose CES ir ISE 2026 apdovanojimuose, pelnė „Best of Show“ įvertinimus bei kitus inovacijų apdovanojimus už pažangius sprendimus skaitmeninės reklamos ir profesionalių ekranų srityje.
Kodėl KFC pasirinko „Samsung Spatial“?
KFC ieškojo sprendimo, kuris padėtų išsiskirti intensyvioje prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ aplinkoje bei dar prieš klientui įžengiant į restoraną sukurtų stiprų pirmąjį įspūdį. „Samsung Spatial“ ekranas leidžia produktus perteikti taip, tarsi jie būtų realioje erdvėje, todėl reklama tampa ne tik informacija, bet ir patirtimi.
„KFC nuolat ieško naujų būdų, kaip nustebinti savo klientus. 3D efekto ekranas suteikia galimybę turiniui būti dar labiau pastebimam, interaktyviam ir patraukliam. Norėjome išbandyti inovatyvų sprendimą, kuris padėtų išsiskirti aplinkoje ir sustiprintų prekės ženklo matomumą.“ – pasakoja Ligita Galiauskaitė, KFC marketingo projektų vadovė.
KFC marketingo projektų vadovės Ligitos Galiauskaitės teigimu, pirmieji įspūdžiai yra pozityvūs: ekranas iš karto atkreipia pro šalį einančių lankytojų dėmesį ir suteikia restoranui modernesnę, dinamiškesnę atmosferą. Ji taip pat įžvelgia didelį kūrybiško turinio potencialą, kuris galėtų dar labiau įtraukti klientus ir sustiprinti jų patirtį KFC restorane.
Didesnis poveikis ten, kur svarbiausia
„Samsung Spatial“ ekranai sukurti vietoms, kuriose vyksta intensyvus žmonių srautas. Trimatė iliuzija natūraliai prikausto žvilgsnį ir sukuria įspūdį, kad ekrane rodomi objektai yra beveik pasiekiami ranka. Tokio tipo sprendimai padeda ne tik išsiskirti vizualiai, bet ir sukuria stipresnę emocinę patirtį, todėl reklama tampa geriau įsimenama.
„Šiandien verslams svarbu kurti patirtį savo vartotojams. „Samsung Spatial Signage“ leidžia tai padaryti be sudėtingų technologijų ar didelių erdvinių instaliacijų. „Samsung“ vaizdo optimizavimo technologija naudoja subtilius šešėlių efektus, kurie sustiprina gylio pojūtį, todėl 3D vaizdas tampa dar gyvesnis ir įspūdingesnis. Džiaugiamės, kad pirmasis šios technologijos projektas Lietuvoje įgyvendintas kartu su BMK“, – sako „Samsung“ ekranų sprendimų pardavimų vadovas Osvaldas Varnas.
Kur toks sprendimas sukuria didžiausią vertę?
„Samsung Spatial Signage“ ypač tinka verslams, kuriems svarbu patraukti praeivių dėmesį arba įspūdingai pristatyti produktus. Šis sprendimas gali būti pritaikomas mados, grožio, kosmetikos bei juvelyrikos parduotuvėse, prekybos centrų vitrinose, automobilių salonuose, parodose, konferencijose ir renginiuose, įmonių biuruose bei demonstracinėse erdvėse (angl. showroom).
Ieškote būdo, kaip jūsų reklama išsiskirtų? BMK padeda verslams diegti pažangius skaitmeninių ekranų sprendimus – nuo tinkamiausio modelio parinkimo ir turinio rekomendacijų iki įdiegimo bei ilgalaikės priežiūros.
Jei ieškote sprendimo, kuris padėtų jūsų prekės ženklui išsiskirti ir kurti įsimenančias klientų patirtis, susisiekite su BMK komanda.
Ar skaitmeninė reklama gali būti matoma, bet neužgožti erdvės? „Marry Me by Ribas“ permatomo LED ekrano sprendimas
Vilniaus centre, Gedimino prospekte įsikūrusiame pagrindiniame „Marry Me by Ribas“ juvelyrikos salone BMK įgyvendino išskirtinio LED ekrano sprendimą. Kadangi „Marry Me by Ribas“ kuria elegancija, meistryste ir ilgametėmis šeimos tradicijomis grįstą prekės ženklo patirtį, buvo svarbu pasirinkti technologiją, kuri papildytų salono estetiką. Todėl šiame projekte buvo pasirinktas permatomas LED ekranas, kuris ne tik atlieka komunikacijos funkciją, bet ir harmoningai įsilieja į salono aplinką.
Įprasti ekranai, plakatai ar šviesdėžės vitrinoje neretai uždengia dalį erdvės, sumažina natūralios šviesos kiekį ir vizualiai atskiria interjerą nuo gatvės. Šiuo atveju buvo ieškoma sprendimo, kuris leistų vitriną išnaudoti prekinio ženklo gaminių reklamai, kartu išlaikant jos atvirumą ir estetinį vientisumą.
Moderni komunikacija, išlaikant vitrinos skaidrumą
„Marry Me by Ribas“ salono vitrinoje sumontuotas permatomas LED ekranas išlaiko apie 70 proc. skaidrumą. Dėl to skaitmeninis turinys atrodo tarsi sklandytų ore – iš lauko pusės praeiviai mato ekrane rodomą vaizdą, o salono lankytojai iš vidaus ir toliau gali stebėti Gedimino prospektą bei aplinkinę architektūrą. Toks sprendimas leidžia vitriną naudoti prekės ženklo komunikacijai, neatsisakant erdvės atvirumo.
„Tai vienas iš Lietuvoje dar itin retai sutinkamų tokio tipo holografinio LED ekrano sprendimų. Didžiausia tokio sprendimo vertė – galimybė rodyti reklamos turinį neuždengiant vitrinos ir išsaugant erdvės atvirumą. Be to, ekranas gali būti pritaikomas pagal konkrečios vitrinos matmenis, todėl reprezentacinėse erdvėse technologiją galima sklandžiai suderinti su interjero dizainu“, – sako BMK Vaizdo ir garso projektų skyriaus vadovas Rolandas Šikšnian.
Tokio tipo ekranai ypač tinka prekybos ir automobilių salonams, viešbučiams, biurams, prekybos centrams bei kitoms erdvėms su vitrininiais langais. Juose galima rodyti reklamines kampanijas, prekės ženklo vizualus, pasiūlymus ar kitą aktualią informaciją, valdomą per turinio valdymo sistemą.
Planuojate savo vitrinas išnaudoti skaitmeninei komunikacijai? Susisiekite su BMK komanda. Jūsų vitrina gali tapti aktyviu skaitmeninės komunikacijos kanalu, neprarasdama savo architektūrinės funkcijos. BMK LED sprendimai pritaikomi pagal konkrečios erdvės architektūrą, techninius poreikius ir komunikacijos tikslus.
Ar skaitmeninė reklama gali būti matoma, bet neužgožti erdvės? „Marry Me by Ribas“ permatomo LED ekrano sprendimas
Vilniaus centre, Gedimino prospekte įsikūrusiame pagrindiniame „Marry Me by Ribas“ juvelyrikos salone BMK įgyvendino išskirtinio LED ekrano sprendimą. Kadangi „Marry Me by Ribas“ kuria elegancija, meistryste ir ilgametėmis šeimos tradicijomis grįstą prekės ženklo patirtį, buvo svarbu pasirinkti technologiją, kuri papildytų salono estetiką. Todėl šiame projekte buvo pasirinktas permatomas LED ekranas, kuris ne tik atlieka komunikacijos funkciją, bet ir harmoningai įsilieja į salono aplinką.
Įprasti ekranai, plakatai ar šviesdėžės vitrinoje neretai uždengia dalį erdvės, sumažina natūralios šviesos kiekį ir vizualiai atskiria interjerą nuo gatvės. Šiuo atveju buvo ieškoma sprendimo, kuris leistų vitriną išnaudoti prekinio ženklo gaminių reklamai, kartu išlaikant jos atvirumą ir estetinį vientisumą.
Moderni komunikacija, išlaikant vitrinos skaidrumą
„Marry Me by Ribas“ salono vitrinoje sumontuotas permatomas LED ekranas išlaiko apie 70 proc. skaidrumą. Dėl to skaitmeninis turinys atrodo tarsi sklandytų ore – iš lauko pusės praeiviai mato ekrane rodomą vaizdą, o salono lankytojai iš vidaus ir toliau gali stebėti Gedimino prospektą bei aplinkinę architektūrą. Toks sprendimas leidžia vitriną naudoti prekės ženklo komunikacijai, neatsisakant erdvės atvirumo.
„Tai vienas iš Lietuvoje dar itin retai sutinkamų tokio tipo holografinio LED ekrano sprendimų. Didžiausia tokio sprendimo vertė – galimybė rodyti reklamos turinį neuždengiant vitrinos ir išsaugant erdvės atvirumą. Be to, ekranas gali būti pritaikomas pagal konkrečios vitrinos matmenis, todėl reprezentacinėse erdvėse technologiją galima sklandžiai suderinti su interjero dizainu“, – sako BMK Vaizdo ir garso projektų skyriaus vadovas Rolandas Šikšnian.
Tokio tipo ekranai ypač tinka prekybos ir automobilių salonams, viešbučiams, biurams, prekybos centrams bei kitoms erdvėms su vitrininiais langais. Juose galima rodyti reklamines kampanijas, prekės ženklo vizualus, pasiūlymus ar kitą aktualią informaciją, valdomą per turinio valdymo sistemą.
Planuojate savo vitrinas išnaudoti skaitmeninei komunikacijai? Susisiekite su BMK komanda. Jūsų vitrina gali tapti aktyviu skaitmeninės komunikacijos kanalu, neprarasdama savo architektūrinės funkcijos. BMK LED sprendimai pritaikomi pagal konkrečios erdvės architektūrą, techninius poreikius ir komunikacijos tikslus.
Mobilus LED ekranas LIK aktų salėje: nestandartinis sprendimas daugiafunkcei scenai
Lietuvos inžinerijos kolegijoje (LIK) BMK komanda įgyvendino išskirtinį LED ekrano sprendimą. Kolegijos aktų salėje 5 × 3 metrų ekranas įrengtas ant specialiai suprojektuotos judančios konstrukcijos, leidžiančios jį perkelti iš scenos galo į priekį ir sustabdyti pasirinktoje vietoje.
Kolegijai buvo svarbu, kad ekraną būtų galima patogiai naudoti konferencijų, akademinių renginių, pristatymų, koncertų ir kitų veiklų metu, tačiau nenaudojamas jis neužimtų scenos. Įprastas stacionarus ekranas būtų apribojęs erdvės panaudojimo galimybes, todėl reikėjo lankstaus sprendimo, galinčio prisitaikyti prie skirtingų aktų salės scenarijų.
Ekranas, judantis kartu su scenos poreikiais
LED ekranas įrengtas ant penkių metrų ilgio erdvinės santvaros. Visa konstrukcija juda specialiai įrengtais bėgiais, einančiais per scenos gylį. Prireikus ekraną galima pristumti maksimaliai į scenos priekį, o pasibaigus renginiui ar net jo metu – nustumti prie galinės sienos ir taip atlaisvinti sceną kitoms veikloms. Nors pats judėjimo principas gali pasirodyti paprastas, jo įgyvendinimas pareikalavo nestandartinių inžinerinių sprendimų.
Konstrukcija turėjo patikimai išlaikyti didelio LED ekrano svorį, užtikrinti sklandų ir saugų jo judėjimą bei būti tiksliai pritaikyta prie esamos salės architektūros. 5 × 3 metrų LED ekranas pasižymi WQHD (2560 × 1440 pikselių) raiška, todėl užtikrina ryškų ir detalų vaizdą net žiūrint iš nedidelio atstumo.
„Šio projekto išskirtinumas – ne vien ekrano dydis ar raiška. Didžiausia jo vertė yra specialiai aktų salei suprojektuota judanti konstrukcija, dėl kurios ekranas nėra stacionarus – jo padėtį galima keisti pagal poreikį. Vieną dieną salėje gali vykti konferencija, kitą – koncertas ar spektaklis, o ekrano padėtį kiekvienu atveju galima pritaikyti pagal konkretų scenarijų. Tai tikrai universalus, erdvės nevaržantis sprendimas“, – sako BMK Vaizdo ir garso projektų skyriaus vadovas Rolandas Šikšnian.
Toks sprendimas ypač aktualus universitetams, kolegijoms ir mokykloms, turinčioms daugiafunkces aktų sales. LED ekranams tampant vis labiau prieinamiems, jie gali tapti kokybiškesne ir lankstesne alternatyva įprastiems projektoriams – užtikrinti ryškų, kontrastingą vaizdą ir būti pritaikyti prie konkrečios erdvės bei jos naudojimo poreikių.
Planuojate atnaujinti mokyklos, kolegijos ar universiteto aktų salę? BMK komanda suprojektuos ir įgyvendins audiovizualinį sprendimą, pritaikytą jūsų erdvei ir jos naudojimo scenarijams.
Mobilus LED ekranas LIK aktų salėje: nestandartinis sprendimas daugiafunkcinei scenai
Lietuvos inžinerijos kolegijoje (LIK) BMK komanda įgyvendino išskirtinį LED ekrano sprendimą. Kolegijos aktų salėje 5 × 3 metrų ekranas įrengtas ant specialiai suprojektuotos judančios konstrukcijos, leidžiančios jį perkelti iš scenos galo į priekį ir sustabdyti pasirinktoje vietoje.
Kolegijai buvo svarbu, kad ekraną būtų galima patogiai naudoti konferencijų, akademinių renginių, pristatymų, koncertų ir kitų veiklų metu, tačiau nenaudojamas jis neužimtų scenos. Įprastas stacionarus ekranas būtų apribojęs erdvės panaudojimo galimybes, todėl reikėjo lankstaus sprendimo, galinčio prisitaikyti prie skirtingų aktų salės scenarijų.
Ekranas, judantis kartu su scenos poreikiais
LED ekranas įrengtas ant penkių metrų ilgio erdvinės santvaros. Visa konstrukcija juda specialiai įrengtais bėgiais, einančiais per scenos gylį. Prireikus ekraną galima pristumti maksimaliai į scenos priekį, o pasibaigus renginiui ar net jo metu – nustumti prie galinės sienos ir taip atlaisvinti sceną kitoms veikloms. Nors pats judėjimo principas gali pasirodyti paprastas, jo įgyvendinimas pareikalavo nestandartinių inžinerinių sprendimų.
Konstrukcija turėjo patikimai išlaikyti didelio LED ekrano svorį, užtikrinti sklandų ir saugų jo judėjimą bei būti tiksliai pritaikyta prie esamos salės architektūros. 5 × 3 metrų LED ekranas pasižymi WQHD (2560 × 1440 pikselių) raiška, todėl užtikrina ryškų ir detalų vaizdą net žiūrint iš nedidelio atstumo.
„Šio projekto išskirtinumas – ne vien ekrano dydis ar raiška. Didžiausia jo vertė yra specialiai aktų salei suprojektuota judanti konstrukcija, dėl kurios ekranas nėra stacionarus – jo padėtį galima keisti pagal poreikį. Vieną dieną salėje gali vykti konferencija, kitą – koncertas ar spektaklis, o ekrano padėtį kiekvienu atveju galima pritaikyti pagal konkretų scenarijų. Tai tikrai universalus, erdvės nevaržantis sprendimas“, – sako BMK Vaizdo ir garso projektų skyriaus vadovas Rolandas Šikšnian.
Toks sprendimas ypač aktualus universitetams, kolegijoms ir mokykloms, turinčioms daugiafunkces aktų sales. LED ekranams tampant vis labiau prieinamiems, jie gali tapti kokybiškesne ir lankstesne alternatyva įprastiems projektoriams – užtikrinti ryškų, kontrastingą vaizdą ir būti pritaikyti prie konkrečios erdvės bei jos naudojimo poreikių.
Planuojate atnaujinti mokyklos, kolegijos ar universiteto aktų salę? BMK komanda suprojektuos ir įgyvendins audiovizualinį sprendimą, pritaikytą jūsų erdvei ir jos naudojimo scenarijams.
Nuo idėjos iki lankytojo patirties: kas slypi už interaktyvios ekspozicijos
Šiuolaikinė muziejaus ekspozicija vis rečiau prasideda ir baigiasi eksponatu vitrinoje. Lankytojui šiandien svarbu ne tik pamatyti, bet ir savarankiškai suprasti, išgirsti, paliesti, tyrinėti, kartais – patirti tai, ko pats eksponatas fiziškai negali parodyti. Todėl muziejams vis dažniau tenka spręsti ne vien turinio ar dizaino, bet ir lankytojo patirties klausimą: kaip sudėtingą pasakojimą paversti įtraukia, prieinama ir ilgalaikėje perspektyvoje veikiančia ekspozicija?
Būtent šioje pasakojimo, dizaino ir technologijų sankirtoje dirba daugiau nei tris dešimtmečius rinkoje veikianti „Biznio mašinų kompanija“ – BMK, priklausanti „Atea“ grupei. Muziejams įmonė kuria interaktyvias ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus – nuo koncepcijos, scenarijaus, dizaino ir programavimo iki įrangos montavimo, integravimo bei garantinio aptarnavimo.
Apie tai, kaip gimsta tokie projektai, kokių klausimų muziejams verta nepraleisti ir kodėl technologijos ekspozicijoje turėtų prasidėti ne nuo įrangos sąrašo, o nuo pasakojimo, kalbamės su BMK komanda.
Ne technologijos dėl technologijų
Technologijos muziejuje pačios savaime dar nesukuria nei įtaigesnio pasakojimo, nei didesnio prieinamumo. Ekranas, projekcija, virtualiosios realybės patirtis, garso takelis ar interaktyvus žaidimas vertingi tik tada, kai padeda lankytojui priartėti prie turinio.
„Muziejai kartais ateina jau turėdami technologijos pavadinimą – nori ekrano, projekcijos, VR sprendimo. Bet pirmas klausimas visada turėtų būti ne apie įrangą, o apie pasakojimą: ką norime, kad lankytojas suprastų, pajustų ar atrastų?“ – sako BMK Skaitmeninio turinio kūrimo skyriaus vadovas Vilius Jurgelevičius.
Tai ypač svarbu muziejams, kurių pasakojimai remiasi istorija, kultūros paveldu, meno kūriniais ar autentiškais objektais. Tokiose ekspozicijose technologijos turi veikti atsargiai – ne užgožti eksponatą, o padėti jį geriau suprasti.
Gera interaktyvi patirtis nėra ta, kuri daugiausia juda, mirga ar stebina techninėmis galimybėmis. Ji gera tada, kai padeda lankytojui užmegzti ryšį su pasakojimu – geriau suprasti temą, pajusti atmosferą, įsitraukti emociškai ar atrasti tai, ko nebūtų pastebėjęs vien žiūrėdamas į eksponatą vitrinoje. O kartais svarbu ne racionaliai paaiškinti, o sukurti įtaigią patirtį, kuri leidžia lankytojui išsinešti jausmą, klausimą ar asmeninį santykį su tuo, ką pamatė.
„Kartais tinkamiausias sprendimas nebūtinai yra sudėtingiausias. Vienur reikia projekcijos ar 3D animacijos, kitur – aiškiai sukurto garso pasakojimo, o dar kitur pakanka gerai apgalvotos informacijos struktūros ar paprastos lankytojui patogios sąsajos. Svarbiausia, kad priemonė būtų parinkta pagal turinį, o ne atvirkščiai“, – teigia pašnekovas.
Viena komanda – nuo turinio iki veikiančios ekspozicijos
Muziejų ekspozicijų kūrimas dažnai primena sudėtingą dėlionę, o kartu – logistinį iššūkį. Vieni specialistai rengia turinį, kiti kuria dizainą, treti projektuoja erdvę, ketvirti rūpinasi programavimu, garso ar vaizdo sprendimais, dar kiti – įrangos montavimu ir priežiūra. Kiekviena grandis svarbi, tačiau kuo jų daugiau, tuo didesnė rizika, kad ekspozicijos idėja, lankytojo kelias ir techninis įgyvendinimas pradės veikti kaip atskiros dalys.
Čia išryškėja BMK pabrėžiamas vienos komandos principo privalumas. Įmonės skaitmeninio turinio komandoje dirba projektų vadovai, dizaineriai, scenaristai, programuotojai ir inžinieriai. Atskiras vaizdo ir garso sprendimų padalinys leidžia vienoje vietoje derinti turinį, kūrybinius sprendimus ir techninį įgyvendinimą.
„Mūsų stiprybė ta, kad vienoje komandoje turime ir turinio, ir dizaino, ir programavimo, ir vaizdo bei garso sprendimų specialistus. Tai leidžia nuo pat pradžių matyti visą ekspozicijos kelią – nuo idėjos iki to momento, kai lankytojas paspaudžia mygtuką ar įsitraukia į patirtį“, – pasakoja V. Jurgelevičius.
Muziejui tai reiškia, kad ekspozicijos idėja gali būti tikrinama ne tik kūrybiniu, bet ir praktiniu požiūriu: kaip ji veiks konkrečioje erdvėje, kaip bus prižiūrima, kaip bus atnaujinamas turinys ir kiek ilgai sprendimas išliks aktualus. Kartu tai sumažina koordinavimo ir administravimo resursus.
„Muziejui svarbu ne tik sukurti įspūdį atidarymo dieną. Sprendimas turi veikti kasdien – su realiais lankytojais, edukacijomis, renginiais, technine priežiūra. Todėl apie aptarnavimą, turinio atnaujinimą ir patikimumą reikia galvoti dar projektavimo metu“, – pabrėžia pašnekovas.
Būtent todėl technologijos neturėtų būti prijungiamos paskutinę minutę. Jei jos planuojamos kartu su turiniu, erdve ir lankytojo keliu, jos tampa natūralia ekspozicijos dalimi. Jei atsiranda tik kaip papildoma detalė prie jau parengtos koncepcijos, kyla rizika, kad sprendimas bus brangus, bet menkai veikiantis.
Skirtingi muziejai – skirtingi sprendimai
BMK įgyvendinti projektai rodo, kad interaktyvumas muziejuje neturi vienos formos. Jis kaskart priklauso nuo to, ką muziejus nori atverti lankytojui.
„Vieno sprendimo, kurį būtų galima perkelti iš projekto į projektą, nėra. Kiekvienas muziejus ateina su skirtingu pasakojimu, erdve ir auditorija. Vienur technologijos padeda priartinti detalę, kitur – sukurti atmosferą ar emociją, dar kitur – padaryti turinį prieinamą žmogui, kuris negali jo patirti įprastu būdu“, – sako V. Jurgelevičius.
Palangos gintaro muziejuje veikiančioje parodoje „Maži ir gražūs“ technologiniai ir dizaino sprendimai padeda lankytojui įsižiūrėti į mažiausius Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių kūrinius – gintarą, LDK monetas, juvelyriką, miniatiūras. Čia svarbiausia tampa ne efektas, o gebėjimas mažą objektą paversti dideliu pasakojimu.
Kitas pavyzdys – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus skaitmeninė platforma „EMA: sužinok, tyrinėk, išbandyk“, sukurta kad pristatytų Lietuvos dailės aukso fondą skaitmeniniu formatu. Joje kūriniai pateikiami pasitelkiant gestų kalbą, vaizdinį pasakojimą, subtitrus, lengvai suprantamos kalbos tekstus. Taip skaitmeninis muziejaus turinys tampa savarankiška prieinamumo erdve.
Dar kitokį muziejinės patirties modelį siūlo „Šedevro kambarys“ Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, kur XVII a. meno kūrinys pristatomas pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus, vaizdo projekcijas ir specialiai kuriamą erdvės atmosferą. Čia technologijos veikia kaip papildomas interpretacijos sluoksnis – ne užgožiantis kūrinį, o kviečiantis į jį įsižiūrėti.
Anykščių Angelų muziejuje lankytojai kviečiami keliauti po septynias trimates erdves –virtualų pasaulį, kuriame kiekviena erdvė pasakoja savitą istoriją. Virtualioje ekspozicijoje lankytojai gali pažinti apie 200 eksponatų, iš kurių apie 60 sudaro Angelų muziejaus kolekcija. Likusi ekspozicijos dalis pristato tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos ir kitus vizualiojo meno kūrinius. Pasirinkus dominantį objektą, jį galima apžiūrėti iš arti trimatėje erdvėje, o garsiniai pasakojimai padeda geriau suprasti kūrinio istoriją ir kontekstą.
Šaltojo karo muziejuje branduolinio konflikto grėsmę perteikia įtraukianti instaliacija: ant trijų sienų ir reljefinio maketo rodomi ramūs pasaulio vaizdai, paspaudus mygtuką virstantys raketos paleidimo, sprogimo ir jo padarinių scenomis. Čia technologijos leidžia grėsmę ne tik suprasti, bet ir emociškai patirti.
Žemaičių muziejaus „Alka“ modernizavimo projekte technologijos pasitelktos platesniam istoriniam pasakojimui: 3D animacijai, projekcijoms, garsiniams sprendimams, vaizdo ir ekspozicijos valdymo sistemoms.
Kituose BMK darbuose – Liubavo dvaro muziejuje, Salų dvare – technologijos naudojamos virtualiam pažinimui, interaktyviems žaidimams, edukaciniams maršrutams ar patirtiniams pasakojimams.
Ką muziejui verta apgalvoti prieš pradedant
Muziejui, planuojančiam naują ekspoziciją ar skaitmeninį sprendimą, vienas svarbiausių darbų prasideda dar iki susitikimo su technologijų kūrėjais.
Pirmiausia reikia kuo tiksliau įsivardyti, kokią istoriją norima papasakoti, kam ji skirta ir kokią lankytojo patirtį siekiama sukurti. Ar lankytojas bus vedamas nuosekliu maršrutu? Ar jis galės rinktis savo tyrinėjimo kryptį? Ar sprendimas skirtas ekspozicijos erdvei, edukacijai, nuotoliniam lankytojui, ar kelioms situacijoms iš karto?
Ne mažiau svarbu iš anksto galvoti apie auditorijų įvairovę. Vieniems lankytojams reikalingi subtitrai, kitiems – gestų kalba, garsinis vaizdavimas, aiškesnė vizualinė struktūra, lengvai suprantama kalba, alternatyvūs tekstai ar galimybė turinį pasiekti skaitmeniniu formatu. Todėl prieinamumas muziejuje tampa ne papildomu priedu, o vienu iš kokybiškos lankytojo patirties kriterijų.
„Prieinamumas taip pat neturėtų būti paskutinis projekto priedas. Jeigu apie gestų kalbą, subtitrus, garsinį vaizdavimą ar lengvai suprantamą tekstą galvojama tik pabaigoje, dažnai tenka taisyti jau sukurtą sistemą. Daug geriau, kai tai planuojama kartu su visu ekspozicijos turiniu“, – pažymi pašnekovas.
Dar viena klaida – pamiršti, kad ekspozicija gyvens ilgiau nei projektas. Reikia numatyti ne tik sukūrimo, bet ir veikimo biudžetą: programinės įrangos atnaujinimus, įrangos priežiūrą, turinio korekcijas, techninį aptarnavimą. Tai ypač aktualu nuolatinėms ekspozicijoms, kurios turi veikti ne kelis mėnesius, o daugelį metų.
Todėl į pokalbį su technologijų partneriais verta ateiti kuo anksčiau. Ankstyvas dialogas leidžia įvertinti, ar sumanymas realiai įgyvendinamas, ar pasirinktos technologijos tinka konkrečiai erdvei, kokių infrastruktūros sprendimų reikės, ar lankytojo kelias bus aiškus, ar ekspozicija nebus perkrauta pertekliniais efektais.
„Geriausias rezultatas atsiranda tada, kai muziejus ir technologijų kūrėjai kartu ieško tiksliausios formos turiniui atskleisti. Muziejus geriausiai žino savo rinkinius ir pasakojimus, o mūsų darbas – padėti rasti būdą, kaip jie gali veikti lankytojo patirtyje“, – apibendrina pašnekovas.
Ateities ekspozicija nebūtinai bus ta, kurioje daugiausia ekranų ar sudėtingiausių įrenginių. Veikiau tai bus ekspozicija, kurioje kiekvienas sprendimas turi aiškią priežastį. Kai šis klausimas tampa projekto pradžia, technologijos nustoja būti ekspozicijos dekoracija. Jos tampa tiltu tarp muziejaus turinio ir lankytojo patirties.
BMK – daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė, muziejams kurianti interaktyvias ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus nuo idėjos iki techninio įgyvendinimo. Įmonės komandoje dirba turinio kūrėjai, dizaineriai, programuotojai, inžinieriai, vaizdo ir garso sprendimų specialistai, todėl muziejams ji gali pasiūlyti ne pavienę technologiją, o visą kelią – nuo pasakojimo koncepcijos iki veikiančios lankytojo patirties. Muziejai, planuojantys naujas ekspozicijas, skaitmeninius sprendimus ar prieinamumo projektus, gali kreiptis į BMK komandą konsultacijai dėl galimų sprendimų ir bendradarbiavimo.
Straipsnis „Verslo žiniose”: https://www.vz.lt/ismani-lietuva/2026/08/19/nuo-idejos-iki-lankytojo-patirties-kas-slypi-uz-interaktyvios-ekspozicijos-588749
Skaitmeninės instaliacijos Šaltojo karo muziejuje
Šiuolaikinėje muziejaus ekspozicijoje lankytojui svarbu ne tik pamatyti eksponatus, bet ir geriau suprasti pasakojamą istoriją, pajusti jos atmosferą bei atrasti tai, ko eksponatai patys negali perteikti. Technologijos muziejuje vertingos tuomet, kai jos padeda lankytojui priartėti prie turinio ir užmegzti su juo emocinį ryšį.
Tokiu principu BMK sukūrė skaitmeninį turinį ir įgyvendino garso bei vaizdo sprendimus Šaltojo karo muziejuje. Plokštinės miške Plungės rajone veikiantis muziejus įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių balistinių raketų šachtinių paleidimo kompleksų. Tai vienintelė Europoje tokioje vietoje įrengta ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Komplekse buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis.
Branduolinio konflikto grėsmę perteikianti instaliacija
Vienas BMK įgyvendintų sprendimų skirtas perteikti branduolinio konflikto grėsmę ir galimas jo pasekmes.
Muziejui BMK skaitmeninio turinio komanda sukūrė vaizdinį pasakojimą, rodomą ant trijų sienų ir horizontaliai įrengto reljefinio maketo. Pasakojimo pradžioje lankytoją supa gražūs ir ramūs gamtos bei žmonijos vaizdai, tačiau paspaudus specialų mygtuką atmosfera staiga pasikeičia: prasideda įtampos kupini pasirengimo raketos paleidimui kadrai, po kurių rodomas sprogimas, jo banga ir nuniokoto pasaulio scenos.
Kuriant instaliaciją buvo naudojamos senos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos pasitelkiant dirbtinį intelektą pavyko praplėsti, pagerinti jų kokybę ir pritaikyti projekcijų formatui. Ant reljefinio maketo projektuojami animuoti vaizdai tiksliai derinami prie jo paviršiaus, todėl maketas tampa dinamiška ir neatsiejama pasakojimo dalimi.
Sinchronizuotai instaliacijai naudojami keturi projektoriai, o žemų dažnių garso sistema sustiprina įtampą ir emocinį turinio poveikį. Vyresniems lankytojams šis pasakojimas neretai sukelia asmeniškų prisiminimų ir jausmų, o vaikus priverčia surimti bei susimąstyti apie branduolinio karo pasekmes.
Interaktyvusis veidrodis
Kitas BMK sukurtas sprendimas yra interaktyvioji dirbtinio intelekto fotostudija, dar vadinama interaktyviuoju veidrodžiu. Ji suteikia lankytojui galimybę pačiam tapti ekspozicijos pasakojimo dalimi.
Lietimui jautriame ekrane pasirinkęs norimą atvaizdo variantą, lankytojas nusifotografuoja, o specialiai sukurta programa realiuoju laiku apdoroja jo nuotrauką. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, pakeičiama žmogaus apranga, aplinka ir bendra vaizdo stilistika. Lankytojai gali išvysti save ne tik Šaltojo karo laikotarpį atspindinčiais drabužiais, bet ir šiandienos girininkų bei gamtos mylėtojų apranga. Taip sprendimas susieja istorinį ekspozicijos pasakojimą su dabartine Plokštinės miško aplinka ir Žemaitijos nacionalinio parko tapatybe.
Sukurtą nuotrauką lankytojas gali atsisiųsti į telefoną nuskaitęs ekrane pateikiamą QR kodą – toks būdas pasirinktas siekiant užtikrinti patogią lankytojo patirtį ir išvengti eilių.
Sprendimą sudaro lietimui jautrus ekranas, kamera, kompiuterinė įranga ir BMK sukurta interaktyvi programa. Fotostudija skatina lankytoją aktyviai įsitraukti, suasmenina apsilankymo patirtį ir leidžia išsaugoti individualų prisiminimą iš muziejaus.
Nuo pasakojimo iki veikiančios ekspozicijos
BMK yra daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė. Šiandien jos skaitmeninio turinio, dizaino, programavimo, inžinerijos bei garso ir vaizdo sprendimų specialistai muziejams kuria interaktyvias ekspozicijas ir skaitmenines lankytojų patirtis, apimančias visą projekto kelią nuo pasakojimo koncepcijos iki techninio įgyvendinimo.
Planuojate naują muziejaus ekspoziciją, skaitmeninį ar prieinamumo sprendimą? Susisiekite su BMK komanda ir aptarkime, kaip jūsų idėją paversti įtraukia lankytojo patirtimi.
Skaitmeninės instaliacijos Šaltojo karo muziejuje
Šiuolaikinėje muziejaus ekspozicijoje lankytojui svarbu ne tik pamatyti eksponatus, bet ir geriau suprasti pasakojamą istoriją, pajusti jos atmosferą bei atrasti tai, ko eksponatai patys negali perteikti. Technologijos muziejuje vertingos tuomet, kai jos padeda lankytojui priartėti prie turinio ir užmegzti su juo emocinį ryšį.
Tokiu principu BMK sukūrė skaitmeninį turinį ir įgyvendino garso bei vaizdo sprendimus Šaltojo karo muziejuje. Plokštinės miške Plungės rajone veikiantis muziejus įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių balistinių raketų šachtinių paleidimo kompleksų. Tai vienintelė Europoje tokioje vietoje įrengta ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Komplekse buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis.
Branduolinio konflikto grėsmę perteikianti instaliacija
Vienas BMK įgyvendintų sprendimų skirtas perteikti branduolinio konflikto grėsmę ir galimas jo pasekmes.
Muziejui BMK skaitmeninio turinio komanda sukūrė vaizdinį pasakojimą, rodomą ant trijų sienų ir horizontaliai įrengto reljefinio maketo. Pasakojimo pradžioje lankytoją supa gražūs ir ramūs gamtos bei žmonijos vaizdai, tačiau paspaudus specialų mygtuką atmosfera staiga pasikeičia: prasideda įtampos kupini pasirengimo raketos paleidimui kadrai, po kurių rodomas sprogimas, jo banga ir nuniokoto pasaulio scenos.
Kuriant instaliaciją buvo naudojamos senos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos pasitelkiant dirbtinį intelektą pavyko praplėsti, pagerinti jų kokybę ir pritaikyti projekcijų formatui. Ant reljefinio maketo projektuojami animuoti vaizdai tiksliai derinami prie jo paviršiaus, todėl maketas tampa dinamiška ir neatsiejama pasakojimo dalimi.
Sinchronizuotai instaliacijai naudojami keturi projektoriai, o žemų dažnių garso sistema sustiprina įtampą ir emocinį turinio poveikį. Vyresniems lankytojams šis pasakojimas neretai sukelia asmeniškų prisiminimų ir jausmų, o vaikus priverčia surimti bei susimąstyti apie branduolinio karo pasekmes.
Interaktyvusis veidrodis
Kitas BMK sukurtas sprendimas yra interaktyvioji dirbtinio intelekto fotostudija, dar vadinama interaktyviuoju veidrodžiu. Ji suteikia lankytojui galimybę pačiam tapti ekspozicijos pasakojimo dalimi.
Lietimui jautriame ekrane pasirinkęs norimą atvaizdo variantą, lankytojas nusifotografuoja, o specialiai sukurta programa realiuoju laiku apdoroja jo nuotrauką. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, pakeičiama žmogaus apranga, aplinka ir bendra vaizdo stilistika. Lankytojai gali išvysti save ne tik Šaltojo karo laikotarpį atspindinčiais drabužiais, bet ir šiandienos girininkų bei gamtos mylėtojų apranga. Taip sprendimas susieja istorinį ekspozicijos pasakojimą su dabartine Plokštinės miško aplinka ir Žemaitijos nacionalinio parko tapatybe.
Sukurtą nuotrauką lankytojas gali atsisiųsti į telefoną nuskaitęs ekrane pateikiamą QR kodą – toks būdas pasirinktas siekiant užtikrinti patogią lankytojo patirtį ir išvengti eilių.
Sprendimą sudaro lietimui jautrus ekranas, kamera, kompiuterinė įranga ir BMK sukurta interaktyvi programa. Fotostudija skatina lankytoją aktyviai įsitraukti, suasmenina apsilankymo patirtį ir leidžia išsaugoti individualų prisiminimą iš muziejaus.
Nuo pasakojimo iki veikiančios ekspozicijos
BMK yra daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė. Šiandien jos skaitmeninio turinio, dizaino, programavimo, inžinerijos bei garso ir vaizdo sprendimų specialistai muziejams kuria interaktyvias ekspozicijas ir skaitmenines lankytojų patirtis, apimančias visą projekto kelią nuo pasakojimo koncepcijos iki techninio įgyvendinimo.
Planuojate naują muziejaus ekspoziciją, skaitmeninį ar prieinamumo sprendimą? Susisiekite su BMK komanda ir aptarkime, kaip jūsų idėją paversti įtraukia lankytojo patirtimi.
BMK technologinis sprendimas – sklandesniam ristūnų lenktynių startui
Ne visi mūsų projektai telpa į įprastus rėmus. Šį kartą BMK, bendradarbiaudama su VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga, įgyvendino specializuotą starto įrangos sprendimą, skirtą ristūnų žirgų lenktynėms.
Ant starto automobilio sumontuotas LED ekranas ir šviesos signalų sistema padeda vadeliotojams tiksliai matyti laiką iki starto, laiku užimti starto pozicijas ir užtikrina sklandžią lenktynių pradžią. Artėjant startui ekrane rodomas likęs laikas, o skirtingų spalvų šviesos signalai vadeliotojams aiškiai nurodo pasirengimo etapus ir starto momentą.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs „Le Trot“ atstovas Damien Beau šį sprendimą įvertino itin pozityviai. Jo teigimu, tokia starto sistema naudojama ir Prancūzijos ristūnų žirgų lenktynėse, todėl džiugu matyti, kad Lietuvoje diegiami sprendimai atitinka tarptautinėje praktikoje taikomus standartus.
BMK technologinis sprendimas – sklandesniam ristūnų lenktynių startui
Ne visi mūsų projektai telpa į įprastus rėmus. Šį kartą BMK, bendradarbiaudama su VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga, įgyvendino specializuotą starto įrangos sprendimą, skirtą ristūnų žirgų lenktynėms.
Ant starto automobilio sumontuotas LED ekranas ir šviesos signalų sistema padeda vadeliotojams tiksliai matyti laiką iki starto, laiku užimti starto pozicijas ir užtikrina sklandžią lenktynių pradžią. Artėjant startui ekrane rodomas likęs laikas, o skirtingų spalvų šviesos signalai vadeliotojams aiškiai nurodo pasirengimo etapus ir starto momentą.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs „Le Trot“ atstovas Damien Beau šį sprendimą įvertino itin pozityviai. Jo teigimu, tokia starto sistema naudojama ir Prancūzijos ristūnų žirgų lenktynėse, todėl džiugu matyti, kad Lietuvoje diegiami sprendimai atitinka tarptautinėje praktikoje taikomus standartus.